[Karšta tema] Kas yra siaubingasis Rusijos termobarinis ginklas „TOS-1 Buratino“: reaktyvinis liepsnosvaidis, žudantis itin žiauriu būdu (Foto, Video)  (6)

Termobarinis raketinis ginklas buvo panaudotas Rusijos invazijoje į Ukrainą. Netrukus ukrainiečiai paskelbė perėmę Rusijos „TOS-1" kompleksą. Pažvelkime plačiau, kas tai per ginklas.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2022-03-02 [Karšta tema] Kas yra siaubingasis Rusijos termobarinis ginklas „TOS-1 Buratino“: reaktyvinis liepsnosvaidis, žudantis itin žiauriu būdu (Foto, Video)  (6)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„TOS-1 Buratino“ yra unikali Rusijos savaeigė raketų paleidimo sistema (MRLS), kuri dalyvavo karo veiksmuose Afganistane, Čečėnijoje, Irake ir Sirijoje.

„TOS-1“ specializacija yra naikinti stipriai įtvirtintas pozicijas. Nors kai kuriuos jų galima rasti sukilėlių tvirtovėse ir įtvirtintuose urvuose, jie dažnai buvo naudojami labai urbanizuotoje aplinkoje. Jis įgijo unikaliai nemalonią reputaciją dėl siaubingo termobarinių sprogstamųjų galvučių poveikio.

Tai vieni iš labiausiai niokojančių sprogstamųjų ginklų, neskaitant taktinių branduolinių ginklų.

Termobariniai sprogmenys

„TOS“ akronimas reiškia „sunkiojo liepsnosvaidžio sistema“, kuris yra tikslus tik tiesiogine prasme: užuot projektuodamas benzino srautą, „TOS-1“ paleidžia raketą, gabenančią termobarinį sprogmenį (FAE).

Termobarinis ginklas, aerozolinė bomba ar vakuuminė bomba (fuel-air) yra sprogmenų rūšis, kuri naudoja deguonį iš aplinkos oro, kad sukeltų aukštos temperatūros sprogimą.

Praktiškai sprogimo banga, paprastai sukurta tokiu ginklu, yra žymiai ilgesnė nei ta, kurią sukelia įprastas kondensuotas sprogmuo.

 

Pirmą kartą juos panaudojo JAV Vietnamo kare, nes napalmas nebuvo pakankamai destruktyvus. Napalmo amunicija skleidžia lipnų, liepsnojantį skystį plačioje vietoje.

Priešingai, termobarinis sprogmuo susprogdina patį orą: mažas sprogmuo FAE amunicijos viduje skleidžia cheminį debesį ore per aerozolio efektą. Dujinis debesis be vargo įsiskverbia į pastatus ir urvus bei į plyšius. Tada antrinis sprogmuo uždega debesį, sukeldamas didžiulį ir ilgalaikį sprogimą.

Groteskiška mirtis

Nors FAE generuojama šiluma lemia mirtinus degimus plačiu spinduliu (maždaug 200-300 metrų), staigus oro degimas sukuria dar didesnį slėgį. Ugningi sprogimai sukuria dalinį deguonies vakuumą, kuris žudo groteskišku būdu ir negali būti sušvelnintas šarvais ar kieta priedanga.

„TOS-1“ sprogimo sukeliamas slėgis siekia 29 barus – palyginimui, dauguma įprastų bombų sprogimų sukuria maždaug pusę šio kiekio. Aukos, esančios netoli „TOS-1 „sprogimo spindulio centro, yra mirtinai sutraiškomos – per didelis slėgis gali sulaužyti kaulus, išstumti akis, sukelti vidinį kraujavimą ir sudraskyti ausies būgnelius, žarnas ir kitus vidaus organus. Jis taip pat išsiurbia orą iš aukų plaučių, dėl kurio nelaimėlis uždūsta.

 

Raketų paleidimo tankai

Daugumoje Rusijos artilerijos ginklų naudojama lengva šarvuotų transporto priemonių važiuoklė, pavyzdžiui „MT-LB“ šarvuočių. Kita vertus, 46 tonų „TOS-1“ naudojamas daug sunkesnis tanko „T-72“ korpusas. Tam yra rimta priežastis: originalaus „TOS-1“ modelio nuotolis siekė tik maždaug tris kilometrus, o tai reiškia, kad jis turėtų atlaikyti priešišką ugnį iš visų rūšių priešų ginklų sistemų.

„TOS-1“ montuojamas paleidimo įrenginys su trisdešimt 230 milimetrų skersmens raketinių vamzdžių. Paleidimo bloko išsikišimo panašumas į ilgą nosį pelnė jam Buratino vardą – rusiško Pinokio atitikmens vaikiškoje pasakoje.

Raketas galima šaudyti atskirai arba masiškai iššaudyti per 6-12 sekundžių. Transporto priemonė taip pat turi tikslinį kompiuterį ir lazerinį nuotolio ieškiklį.

Tęsinys kitame puslapyje:




 

Ginkluotėje yra dviejų tipų raketos: vienos su įprastomis padegamosiomis galvutėmis ir anksčiau aptartos termobarinės sprogstamosios medžiagos. Dideli raketų gabaritai reiškia, kad „TOS-1“ reikia ne vienos, o dviejų „TZM-T“ perkrovimo transporto priemonių su kranais, kurių kiekvienas gabena visą papildomą raketų krovinį.

„TOS-1“ transporto priemonė neturi tikro atitikmens, kurį naudoja Vakarų šalių kariuomenės. Nors naudojamos įvairios raketos paleidimo sistemos, tokios kaip „M142 HIMARS“, kurią JAV armija naudoja ISIS bombardavimui Irake, jie visi yra lengvai šarvuoti ginklai, skirti netiesioginiai tolimai ugniai.

Be to, tokia raketinė artilerija paprastai remiasi kasetiniais šaudmenimis arba įprastomis sprogstamosiomis galvutėmis, o ne padegamaisiais šaudmenimis.

Tačiau Rusijos kariuomenė turi tolimojo nuotolio daugkartines paleidimo raketų sistemas, tokias kaip „Smerch“ ir „Uragan“, galinčias naudoti padegamąsias galvutes.

Jungtinės Valstijos naudoja termobarines kovines galvutes mažesnėse nešiojamosiose sistemose, taip pat didesnę ore paleidžiamą amuniciją.

 

Nuo 2001 m. pradėtos eksploatuoti naujos „TOS-1A Solntsepek“ transporto priemonės, kurių šaudymo nuotolis siekia 6 kilometrus. Tai yra pakankamai ilgas nuotolis, kad jis galėtų šaudyti už atsakomojo smūgio iš daugumos prieštankinių ginklų.

Nauja transporto priemonė taip pat turi patobulintą balistikos kompiuterį. Kadangi jis iššaudo sunkesnes 90 kilogramų sveriančias raketas, paleidimo vamzdžių skaičius buvo sumažintas iki 24.

Karinis panaudojimas

JAV Vietnamo kare pirmiausiai panaudojo termobarinius sprogmenis, kad išvalytų sraigtasparnių nusileidimo zonas ir minų laukus, o vėliau juos panaudojo kaip puolamąjį ginklą.

2002 m. JAV orlaiviai, bandydami sumedžioti Osama bin Ladeną Afganistano Tora Bora kalnuose, ant tiksliai valdomų raketų dislokavo termobarines galvutes. Kovinės galvutės išsiurbdavo deguonį iš urvų, kuriuose slėpėsi talibų kovotojai.

Netrukus po JAV, 1969 m. Sovietų Sąjunga termobarinius ginklus kariniuose veiksmuose panaudojo prieš kinus pasienio susidūrimuose.

 

„TOS-1 Buratino“ Sovietų Sąjunga pirmą kartą karo veiksmuose panaudojo Afganistano kare 1988–1989 metais. Ginklas buvo slaptas, kol viešai parodytas publikai Transmašo parodoje 1999 m. Omske. Naudotas ir Čečėnijos kare 1999 m. Nuo to laiko „TOS-1“ buvo naudojamas ir kituose karuose – Irake, Sirijoje ir kitur.

Etinis klausimas

Ar ginklai, naudojantys termobarinius sprogmenis, yra nehumaniški? Nors reikia diskutuoti, ar vienas iš būdų žudyti ir kenkti žmonėms kare iš esmės yra labiau nepriimtinas nei kitas ir ar turėtų būti uždraustas, svarbesnis klausimas yra tas, kad galingi termobariniai ginklai iš esmės yra toleruojami.

„TOS-1“ raketos užtvara sunaikina viską 200-300 šimtų metrų sprogimo zonoje. Tai yra problemiška, kai ginklas panaudojamas prieš taikinius tarp miesto civilių gyventojų – tai būdinga didelei daliai kovų Irake, Sirijoje ir Ukrainoje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(83)
(26)
(57)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai (6)