Jungtinės Valstijos turi informacijos, esą, Kinija yra linkusi suteikti Rusijai prašomą karinę ir finansinę pagalbą dėl jos vykdomo karo Ukrainoje, taip Vakarų pareigūnas ir Jungtinių Valstijų diplomatas sakė CNN, o Vašingtonas turimas žinias perdavė NATO sąjungininkams.

Su žvalgybos duomenimis susipažinę Jungtinių Valstijų pareigūnai sakė CNN, kad dar nėra aišku, ar Kinija ketina suteikti pagalbą Rusijai.

Tačiau, per įtemptą septynių valandų susitikimą Romoje pagrindinis prezidento Joe Bideno patarėjas perspėjo Kinijos atstovą apie „galimą įsitraukimą ir pasekmes“, jei Kinija parems Rusiją, sakė vyresnysis administracijos pareigūnas.

Remiantis dviem susijusiais šaltiniais, be minėtos pagalbos Rusija prašė supakuotų, greitai negendančių maisto davinių.

Prašyme pabrėžiami pagrindiniai logistikos iššūkiai, kurie, remiantis kariuomenės analitikais ir pareigūnais, trukdo rusų progresavimui Ukrainoje. Taip pat iškeliamas klausimas apie esminį rusų kariuomenės pasiruošimą.

Atvirų šaltinių reportažuose rodomi į maisto prekių parduotuves besilaužiantys ir maistą vagiantys rusų kariai.

Vienas šaltinių teigia, kad maisto pagalbos prašymą Kinija gali patenkinti, nes netieks mirtinų ginklų, ką Vakarai galėtų palaikyti rimta provokacija.

Vienas šaltinių teigia, kad Kinijos komunistų partijos vadovybė nesutaria dėl atsakymo į Rusijos pagalbos prašymą. Du pareigūnai sakė, kad Kinijos siekis išvengti ekonominių pasekmių gali apriboti jos norą padėti Rusijai.

Pareigūnai atskirai sakė CNN, kad Kinijos prezidentą Xi Jinpingą suerzino tai, kaip NATO aljansas susivienijo dėl karo Ukrainoje.

„Kai kurie labai nerimauja, kad jų įsitraukimas gali pakenkti ekonominiams santykiams su Vakarais, kuriais Kinija pasitiki“, – sakė vienas iš šaltinių.

Ginkluoti dronai

JAV įspėjo sąjungininkus Europoje, kad vasario mėnesio pabaigoje, kai jau buvo pradėjusi Ukrainos puolimą, Rusija paprašė Kinijos parūpinti ginkluotų dronų, pranešė su situacija susipažinę asmenys. Apie tai rašo „Bloomberg“.

Prašymas privertė sunerimti Joe Bideno administracijos pareigūnus, norinčius neleisti Kinijai, galingiausiai Rusijos diplomatinei partnerei, padėti prezidentui Vladimirui Putinui kariauti Ukrainoje, nurodė su situacija susipažinę asmenys, panorę likti anonimais. Kinija yra viena didžiausių ginkluotų bepiločių eksportuotojų pasaulyje ir jų pardavė tokioms šalims kaip Saudo Arabija, Pakistanas bei Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE).

Pirmadienį Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas ir vyriausiasis Kinijos diplomatas, Komunistų partijos politinio biuro narys Yangas Jiechi susitiko Romoje ir šešias valandas aptarinėjo įvairius klausimus, įskaitant Ukrainą. Vienas JAV pareigūnas susitikimą pavadino įtemptu, tačiau nesutiko pasakyti, ar buvo paliesta karinės pagalbos tema. Po susitikimo Y. Jiechi paragino visas šalis santūriai reaguoti į konfliktą.

Kinija pradėjo eksportuoti karinius dronus maždaug prieš dešimtmetį, ir pagrindinis šalies aerokosminis rangovas „Aviation Industry Corp. of China“ rado klientų Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje (pavyzdžiui, Saudo Arabija, Nigerija). Remiantis Komunistų partijos globojamo laikraščio „Global Times“ informacija, rugsėjo mėnesį Džuhajuje surengtos aviacijos parodos metu „Aviation Industry Corp. of China“ pristatė naujausius bepiločius, įskaitant slapųjį GJ-11.

Kitas „Aviation Industry Corp. of China“ kūrinys, WZ-7, nenusileidęs ore gali išbūti ilgiau nei 12 valandų ir atlikti tarpžemyninius skrydžius, pranešė minėtasis laikraštis.

Naujų dronų demonstravimas rodo „visišką Kinijos pasitikėjimą savo pasaulinio lygio bepiločių technologija“. Į praėjusį mėnesį Singapūre surengtą aviacijos parodą „Aviation Industry Corp. of China“ atsivežė ne tik dronų, bet ir ginkluotų sraigtasparnių bei kitų gaminių.

URM vadovas: Kinija nenori būti paveikta Rusijai įvestų sankcijų

Kinijos užsienio reikalų ministras perspėjo, kad jo šalis nenori, jog Rusijai paskelbtos Vakarų ekonominės sankcijos darytų jai poveikį, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida, augant spaudimui, kad Pekinas atsisakytų paramos izoliuotai Maskvai.

Pekinas atsisako pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą, o dėl įtampos didėjimo kaltina Jungtines Valstijas ir NATO „plėtrą į rytus“.

Pastaruoju metu Maskva ir Pekinas suartėjo, o Vašingtonas tai laiko vis priešiškesnio autoritarinių branduolinių galybių aljanso kūrimu.

„Kinija nėra šios krizės dalyvė ir tuo labiau nenori, kad ji būtų paveikta sankcijų“, – sakė kinų diplomatijos vadovas Wang Yi, rodo antradienį paskelbtas pranešimas apie telefoninį pokalbį su kolega iš Ispanijos Jose Manueliu Albaresu.

Kinija „visada priešinosi sankcijų naudojimui problemoms spręsti, jau nekalbant apie vienašališkas sankcijas, neturinčias jokio pagrindo tarptautinėje teisėje, kurios... pakenks visų šalių žmonių pragyvenimui“, sakė Wang Yi.

Praėjus beveik trims savaitėms nuo Rusijos kariuomenės įžengimo į Ukrainą, Maskvos pajėgos bombarduoja ir yra apsupusios kelis miestus ir miestelius.

Per kovas žuvo tūkstančiai žmonių, sugriauta infrastruktūra, milijonai žmonių pabėgo iš šalies.

Wang Yi komentarai buvo paskelbti po septynias valandas trukusio aukšto rango JAV ir Kinijos pareigūnų susitikimo Romoje, kuriame Vašingtonas pareiškė, kad JAV yra susirūpinusios dėl Rusijos ir Kinijos „suartėjimo“.

Ankstesnę dieną JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija paprašė Kinijos karinės pagalbos, jos invazijai Ukrainoje įstrigus, o ekonomikai braškant dėl niokojančių Vakarų sankcijų.

Kaip nurodė dienraštis „The New York Times“, cituodamas neįvardytus JAV pareigūnus, Maskva taip pat prašė Pekino ekonominės pagalbos, bet nebuvo paskelbta jokių detalių, ko konkrečiai buvo prašyta ir koks buvo Kinijos atsakas.

Paklaustas apie straipsnius apie Maskvos prašymus, Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas žurnalistams sakė: „JAV skleidžia dezinformaciją, nukreiptą prieš Kiniją Ukrainos klausimu, turėdamos piktų kėslų.“

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas ir Kinijos komunistų partijos vyriausiasis diplomatas Yang Jiechi pirmadienį susitiko viename Romos viešbutyje. Baltieji rūmai nurodė, kad ten vyko „turiningos diskusijos“.

Antradienį Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad Yang Jiechi Romoje pakartojo šalies poziciją, kad Pekinas yra „įsipareigojęs skatinti taikos derybas“.

Susitikime Kinija paragino visas šalis laikytis „maksimalaus santūrumo“ ir „apsaugoti civilius gyventojus“ Ukrainoje.

Yang Jiechi sakė, jog tarptautinė bendruomenė turėtų remti tokias derybas, kad kuo greičiau būtų pasiekta esminių rezultatų.

Kinija iki šiol siuntė prieštaringus signalus dėl Rusijos kruvinos invazijos. Pekinas nepalaiko Vakarų sankcijų, bet Vašingtonas viliasi, kad milžiniška Kinijos ekonomika bent jau nemėgins gelbėti Rusijos nuo potencialaus nemokumo ir nesiųs jai ginkluotės.

„Labai aiškiai pranešėme Pekinui, kad nesėdėsime rankų sudėję, – sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. – Neleisime nė vienai šaliai kompensuoti Rusijos nuostolių.“

Komentarai ()