Lietuva pramušė ledus, bet sunkiausia – dar priešakyje: ką iš tikrųjų reiškia nuolatinių JAV bazių įkūrimas ir kiek tai kainuoja – sumos nustebins daugelį ()
Iš pradžių tai buvo tik atsargios užuominos, diplomatų zondavimas, tada – ir derybos, švelnus, bet vis atviresnis spaudimas, o galiausiai nuolatiniai prašymai amerikiečiams galėjo priminti net zyzimą. Mes norime nuolatinių JAV bazių. Tai pastaruosius metus iš Lietuvos kitų regiono šalių girdėjo JAV. Karas Ukrainoje tapo paskutiniu lašu ir Baltijos šalys jau įvardijamos, kaip tikėtina nuolatinių JAV karo bazių vieta. Bet toks saugumas kainuos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV palaiko karinių bazių steigimą rytiniame NATO flange, bet teikia pirmenybę reguliarių JAV karinių dalinių trumpalaikėms rotacijoms, o ne ilgalaikėms bazėms. Tokia žinia dar antradienį nuskambėjo iš svarbiausios Pentagono karinio pareigūno.
JAV Jungtinių pajėgų vadas, generolas Markas Milley tai patvirtino per klausymus Kongrese – taigi, tai reiškia, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas, bet žalia šviesa uždegta iš svarbiausią karinį patarimą duoti galinčių pareigūnų, mat panašiai palankiai apie nuolatinių bazių steigimą dar kovą kongrese pasisakė ir vyriausiasis JAV pajėgų vadas Europoje (kuris taip pat yra ir vyriausiasis NATO pajėgų vadas Europoje – SACEUR), generolas Todas Woltersas.
Pastarasis paragino sustiprinti sausumos, jūrų ir oro pajėgumus NATO Rytinio sparno valstybėse, o konkrečiai Baltijos šalyse įkurti nuolatines bazes, kurias „Lietuva, Latvija ir Estija labai norėtų turėti“.
Maksimumo siekti linkę galėjo kabinėtis, esą, kodėl tik trumpalaikės rotacijos ir ką tai reiškia. Bet vien tokio pritarimo JAV bazėms Baltijos šalyse idėja, regis, yra dar ne visai suvokiamas ar įvertinamas lūžis, kuris įvyko per gana trumpą laiką.
Taip pat bent jau kol kas, regis, dar ne visai suprantama, ką tai reiškia, ką, galimai, reikės keisti ir kiek tai kainuos. Net jei frazė „saugumo kainos negalima vertinti“ ir teisinga, kažkas turės prisiimti atsakomybę už labai konkrečius sprendimus – sunkioji dalis dar tik prasideda.
Ledai pralaužti – pajėgos stiprinamos
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad sunkiausia kaip tik yra praeityje: įtikinti amerikiečius, kad Lietuvoje reikia nuolatinio JAV karinio buvimo – iš esmės amerikiečių karinės bazės, bet nebūtinai tiesiog jos pačios, nebuvo lengva. Bet Lietuva tai bandė daryti ilgai ir nuosekliai.
|
Prieš pat karą Ukrainoje Lietuvoje apsilankęs Pentagono vadovas Lloydas Austinas, sulaukęs „Delfi“ klausimo apie nuolatinių bazių steigimą Lietuvoje, tikino, kad nieko žadėti negali – papildomų nuolatinių pajėgų klausimas esą svarstomas.
JAV jungtinių pajėgų vadas, generolas Markas Milley kovo pradžioje lankydamasis Lietuvoje iš kairės ir iš dešinės taip pat galėjo išgirsti, regis, tą patį klausimą ar prašymą: tai kada jau bus JAV nuolatinės bazės Lietuvoje? Ar jau apsisprendėte, o jei ne, tai kada?
Jis irgi nieko nežadėjo dėl nuolatinio amerikiečių buvimo, tačiau pažadėjo stiprinti Lietuvoje jau dislokuotas JAV pajėgas, kurias čia ir aplankė.
JAV yra dislokavusios specialiųjų pajėgų karius, papildomai permesti 5-os kartos naikintuvai F-35, o nuo 2019 nuolat rotuojamas matomiausias JAV šarvuotųjų pajėgų dalinys – šiuo metu „Camp Herkus“ su papildomais artilerijos, priešlėktuvinės gynybos pajėgumais dislokuota apie tūkstantis amerikiečių karių.
Atvira Rusijos agresija prieš Ukrainą, regis, paspartino dalykus ir pralaužė ledus Aljanse. Apie laukiamus pokyčius NATO Rytų sparno šalyse kovo pradžioje buvo užsiminęs ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris pažymėjo, jog prasidėjo diskusijos dėl ilgalaikių Aljanso atgrasymo priemonių stiprinimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje. „Dabar mes rimtai svarstome išplėsti tas pajėgas, sustiprinti kariais, priešlėktuvine gynyba ir atgrasymą – gynyba, ne vien siunčiant žinią apie NATO buvimą“, – teigė J. Stoltenbergas.
Tai reiškia, kad nuo priešakinių pajėgų principo, kuris buvo įtvirtintas 2016-siais artimiausiu metu gali būti pereinama prie gynybinių pajėgų stiprinimo ir nuolatinio statuso įtvirtinimo. NATO Lietuvoje sustiprino priešakinių pajėgų batalioną Rukloje – vietoje anksčiau buvusių 1,2 tūkst. Lietuvoje dislokuoti keli tūkst. papildomų karių su priešlėktuvinės gynybos, savaeigės artilerijos pajėgumais.
„Jie jas pastatys ir už jas sumokės“
Vis dėlto Lietuvoje pernelyg neslepiama, kad būtent amerikiečių vaidmuo – karinių pajėgumų buvimas, stiprinimas ir nuolatinio statuso įtvirtinimas yra didžiausia ir labiausiai sveikintina siekiamybė. Ten, kur yra amerikiečių nuolatinės karinės bazės, tikimasi, kad jokia šalis nesugalvos šokti prieš galingiausias pasaulyje JAV pajėgas.
„Manau, kad faktinis buvimas visada yra gera atgrasymo priemonė, atitinkanti esamą grėsmę, apskritai kaip bendra taisyklė“, – Kongrese teigė M. Milley. Tačiau jis taip pat pažymėjo du esminius momentus, kurie leidžia geriau suprasti, ką iš tikrųjų reiškia toks dislokavimas.
„Mano patarimas būtų sukurti nuolatines bazes, bet ne nuolat dislokuojant karius. Rotuojant pajėgas nuolatinėse bazėse būtų gautas pastovumo efektas“, – sakė M. Milley. Jis teigė, kad tai leistų sutaupyti išlaidas, kurių reikia tradicinėms JAV užjūrio bazėms, kur kariai dislokuojami dvejiems ar trejiems metams.
M. Milley taip pat pabrėžė, kad JAV sąjungininkės Europoje, ypač trys Baltijos šalys, taip pat Lenkija ir Rumunija, „labai labai nori steigti nuolatines bazes“. „Jie jas pastatys ir už jas sumokės“, – sakė jis.
Išties, bet kurios JAV karinės bazės infrastruktūra yra milžiniškų investicijų, patirties ir gebėjimų reikalaujanti bei ilgamečių projektų pasekmė. Kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija paskelbė apie planus mažinti JAV pajėgas Europoje, neatsitiktinai kilo nemenkas šurmulys.
Nepaisant mitų apie būtinybę turėti greitojo maisto užkandines ir milžiniškas „Coca cola“ atsargas JAV kariai gali gyventi ir lauko sąlygomis – apkasuose arba konteineriuose, laikinuose nameliuose, ką yra įrodę tiek atokiose Afganistano vietovėse, tiek Lietuvoje, „Camp Herkus“.
Tačiau ilgalaikiam dislokavimui reikalinga infrastruktūra JAV bazes paverčia išties nedideliais ir unikaliais amerikietiškais miesteliais. Tam reikalingos investicijos siekia nuo kelių šimtų milijonų iki kelių mlrd. dolerių.
Pavyzdžiui Pietų Korėja padengė net 92 proc. lėšų iš 11 mlrd. dolerių vertės projekto – didžiausios JAV karinės bazės užsienyje. Per metus 37 tūkst. amerikiečių karių pas save turinti Pietų Korėja už šalyje esančių JAV bazių išlaikymą moka apie 1 mlrd. dolerių, Japonija, kurioje yra apie 72 tūkst. amerikiečių – antratiek. Abejose šalyse yra ne viena, o bendrai sudėjus – per 200 amerikiečių karinių objektų.
Tuo metu Vokietija, kurioje yra per 100 amerikiečių karinių objektų, nuo 2012-ųjų JAV bazių išlaikymui skyrė beveik ketvirtį milijardo eurų. Nedideli miesteliai Bavarijoje ar Reino-Pfalco žemėse nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ne šiaip priprato prie JAV karių buvimo – Šaltojo karo laikais vien amerikiečių karių skaičius Vokietijoje viršijo 300 tūkstančių.
Bazių nauda bei karių motyvacija
Suprantama, amerikiečių karių buvimas susijęs ne vien su priimančiosios šalies patiriamomis išlaidomis. Didelę dalį sumoka pačios JAV. Pavyzdžiui, 2016-siais JAV skyrė apie 25 mlrd. dolerių 200 savo užjūrio bazių išlaikymui – tai nėra net pusė visų užsienio šalyse esančių tokių JAV karinių objektų dalis.
Be to, amerikiečių karių buvimas taip pat reiškia ir potencialiai milžinišką ekonominę naudą tam regionui, kuriame įkurta JAV karių bazė. Be dešimčių tūkstančių JAV karių, dislokuotų Vokietijoje, čia dar yra apie 17 tūkst. amerikiečių civilių, dirbančių bazėse arba gyvenančių ir vienaip ar kitaip prisidedančių prie Vokietijos ekonomikos: jie moka mokesčius, jie leidžia pinigus, skatindami vietos ir visos šalies ekonomiką.
Dar 2001-siais buvo paskaičiuota, kad Ramšteino ir Špangdahlemo bazės prie vietos ekonomikos prisidėjo apie 1,4 mlrd. eurų, sukurdamos 27 tūkst. darbo vietų. Šiuo metu skaičiuojama, kad JAV pajėgoms tiesiogiai dirba apie 12 tūkst. vokiečių civilių, o netiesiogiai su amerikiečių karių buvimu finansiškai susiję antra tiek vietos gyventojų ir jų verslų – nuo paslaugų sektoriaus, pavyzdžiui, viešbučių, nuomos, kitų apgyvendinimo sutarčių, produktų tiekimo iki mokymo ir žemės nuomos. Be to, tris metus vienoje vietoje tarnaujantys amerikiečių kariškiai atsiveža šeimas, tam reikia mokyklų, sveikatos priežiūros ir prekybos vietų.
Galiausiai pats terminas „bazė“ gali būti apgaulingas: bazė bazei nelygu – vieni kompleksai, tokie, kaip Vokietijoje ar Pietų Korėjoje bei Japonijoje yra milžiniški, tiesiog atskiri JAV miestai valstybėse, kitas bazes, pavyzdžiui, Deveselu Rumunijoje ar Laske, Lenkijoje JAV dalijasi su vietos pajėgomis: reikšmingos JAV investicijos į šių bazių infrastruktūrą dažniausiai sudaro nuo 60 iki 80 proc., t.y. liūto dalį, tačiau ir mažesniems objektams iš paramą priimančios šalies atseikėjamos nemenkos sumos.
O dar yra teisinio reguliavimo niuansai: kas atsakingas už bazės aprūpinimą, taisykles, tvarką – kiekvienoje šalyje visa tai gali skirtis. Pavyzdžiui Lietuvos konstitucija neleidžia turėti užsienio valstybių karinių bazių. Ir Konstitucijoje neparašyta apie jokias išimtis amerikiečiams.
Be to, savaime bazės amerikiečių nelabai domina – JAV Armija yra kariaujančios pajėgos. Ir kai jos nekariauja, jos privalo nuolat treniruotis, kelti karių, karininkų kvalifikaciją, remontuoti techniką, palaikyti jos būklę aukštoje kovinėje parengtyje. O tai reiškia būtinybę turėti amerikiečiams pritaikytą infrastruktūrą treniruotis, remontuoti – tam teks plėsti poligonus ir dar klausimas, ar dabartinių planų užteks, jei kalbama apie nuolatinį JAV karių buvimą šalyje.
Tai, kad iš Baltijos šalių Lietuva jau turi vieną amerikiečių karinį objektą – „Camp Herkus“ yra iškalbinga: tai savotiškai yra rimta paraiška į šios bazės pavertimą visaverčiu JAV kariniu objektu šalyje. Bet tai taip pat reikštų ne tik minėtų investicijų į būtiniausios infrastruktūros plėtrą, teisinius sureguliavimus dėl Konstitucijos, bet ir karių kasdienybės gerinimą.
„Camp Herkus“ įkurta Pabradės poligono pakraštyje, kur kadaise buvo miškai ir smėlynai – aplink, išskyrus centrinio poligono infrastruktūrą nieko nėra.
Tai reiškia, kad nėra ir ką veikti – minimalios sąlygos sportuoti, ilsėtis ar apsipirkti vietinėje JAV karinių pajėgų parduotuvėlėje (populiariai visame pasaulyje vadinamoje PX) tinkamos trumpai kelių šimtų karių rotacijai, tačiau ilgesnei didesnio skaičiaus grupės rotacijai Lietuvai reikės pasistengti labiau.
Net nuo tokių smulkmenų, kaip greitojo maisto užkandinės (šiuo metu šią funkciją atlieka mobilus maisto vagonėliai), ypač amerikietiškojo maisto, jiems gerai žinomų prekės ženklų užkandinės, prekybos ir pramogų centrų buvimas arba artumas, patogus susisiekimas – nuo viso to taip pat priklauso sąjungininkų gerbūvis bei motyvacija. Iškalbinga, kad prieš pat gen. M. Milley vizitą į „Camp Herkus“ atvyko vienas pavėžėjimo paslaugą teikiantis automobilis, iš kurio iššoko keli pilnais maišais iš prekybos centro nešini JAV kariai.