[Žinios trumpai] Karas Ukrainoje bumerango principu smogė pačiam Putinui: tai būtų pats blogiausias scenarijus jam ()
Pradėdamas invaziją į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtai neutralias Švediją ir Suomiją pavertė potencialiomis NATO narėmis.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie tai pranešė „The Guardian“, informuoja Censor.NET su nuoroda į „Ukrinform“.
„Pradėjęs veržtis į Ukrainą V. Putinas manė, kad pradeda „raketos smūgį“ Vakarams, tačiau paaiškėjo, kad tai buvo didelio tikslumo bumerangas. Dviejų tvirtai neutralių šalių pavertimas NATO narėmis papildys didžiausių šių laikų strateginių klaidų sąrašą“, – rašoma straipsnyje.
Pastebima, kad brutalus būdas, kuriuo Vladimiras Putinas bandė atimti iš Ukrainos saugumo galimybes, lėmė staigų mąstymo pasikeitimą Suomijoje ir Švedijoje. Tačiau procesas nesibaigė ir gali būti sunkus.
|
„Požiūris į narystę NATO dar nėra stabilus, o suomiai ir švedai dar gali grįžti prie įprasto pusiau neutralumo. Rusijos branduolinės grėsmės gali priversti rinkėjus dar kartą susimąstyti. Tačiau narystės NATO formų yra daug, Helsinkis ir Stokholmas jų dar neištyrė“, – rašoma leidinyje.
Iki birželio mėnesio viršūnių susitikimo Madride Aljansas ketina padidinti savo karių skaičių 16 milijonų žmonių, BVP – 800 milijardų eurų, o teritoriją – 780 tūkstančių kvadratinių kilometrų. Todėl gali atsirasti nauja bendra 1300 kilometrų ilgio NATO ir Rusijos siena. Ir tai yra visiškai priešinga tam, ko Putinas pernai reikalavo iš Aljanso.
„Maskvai blogiau yra tai, kad NATO dabar sustiprins savo pozicijas Baltijos jūroje, visai šalia Kaliningrado srities, kur bazuojasi strategiškai svarbus Rusijos laivynas“, – teigiama straipsnyje.
Pažymima, kad šio momento ypatumas tas, kad pokyčiai įvyko labai greitai. Suomija, kuri pastaruosius 70 metų buvo pusiau neutrali, neįtikėtinai greitai pakeitė savo užsienio politiką. Suomijos tolerancija V. Putinui buvo tokia didelė, kad kai kurie šalies kairiųjų pažiūrų politikai buvo labai arti bendradarbiavimo su Kremliumi. Tačiau Suomijos politinis elitas kol kas atsisako susisiekti su Rusijos opozicija.
Buvusio Suomijos ministro pirmininko Oleksandro Stubbo teigimu, Helsinkio norą įstoti į NATO lemia racionalios baimės, kurias išprovokavo Rusijos invazija į Ukrainą. Spartus Suomijos pozicijų pasikeitimas tapo pavyzdžiu ir kaimynei Švedijai, bylojančiai apie abipusę pagarbą ir jautrius abiejų šalių santykius.
„NATO požiūriu būtų idealu, kad Helsinkis ir Stokholmas sutartų dėl narystės. O apklausos rodo, kad tai įmanoma“, – rašo „The Guardian“.
Anksčiau Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin per bendrą spaudos konferenciją su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Anderson Stokholme pabrėžė, kad koordinavimas su Švedijos kolegomis yra reikalingas, tačiau „tai nėra būtina sąlyga“.
„Suomija nediktuoja Švedijos grafiko ar išvadų, kaip ir Švedija nieko nediktuoja Suomijai“.
Leidinyje pabrėžiama, kad per ilgas Suomijos ir Švedijos stojimo procesas bus rizikingas, nes Rusija, naudodama visą hibridinio karo metodų spektrą, bandys jį sužlugdyti.
