Putinui teks prisiimti atsakomybę už žiaurumus Ukrainoje: artimiausių kelių savaičių procesai – patys svarbiausi ()
Vaizdai po žudynių Bučoje ne vienam sukėlė klausimą, kokios atsakomybės už visa tai sulauks Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Artimiausių kelių savaičių procesai, tiekiant ginklus, įgyvendinant sankcijas, yra patys svarbiausi. O ateityje laukia ir senaties neturintys teisinės atsakomybės klausimai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Matant vaizdus iš Bučos, ne vienam gali kilti klausimas, iš kur pas Rusijos karius toks žiaurumas? Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos karo psichologas kapitonas Andrius Jurgaitis sako, kad vienareikšmiškai paaiškinti būtų sudėtinga.
„Bet, einant 41-ajai karo dienai, tikriausiai pats laikas būtų, jeigu kas dar to nepadarė, persijungti savo taikos mąstyseną į karo mąstyseną. Nesakau, kad tokie dalykai yra normalūs. Jie yra nežmogiški, žiaurūs, bet deja kare taip būna. Yra daug žiaurumo, barbariškumo, bejėgiškumo iš abiejų pusių. Ypač, kada kita pusė negali nieko padaryti, tada daro tai, ką daro, kad kažkaip kompensuotų, kad įrodytų savo galią, bet tai yra žiauru, tai yra barbariška“, – laidoje „Delfi tema“ sakė A. Jurgaitis.
Karo psichologas aiškino, kad net ir veikimas pagal įsakymą reiškia galimybę pasirinkti.
„Aš galiu rinktis ką ir kaip daryti. Nužudyti žmogų irgi galima įvairiai, galima tą padaryti su daug skausmo, galima be skausmo. Galiu tik pasakyti, kad tikrai yra psichopatinio tipo, antisocialių asmenybių, kurios turi didelę galią, paveikumą, todėl tokie veiksmai ir vyksta. Joks normalus žmogus pats vienas taip nepasielgtų. Pridėkime ir masių psichologiją, konformizmą, baimę, ir visumoje gaunasi veiksmai, kurie yra tiesiog iškrypėliški“, – teigė A. Jurgaitis.
|
Jis nedrįso vertinti, ar tokie veiksmai yra karo strategijos dalis.
„Kiek teko girdėti, Rusijos gynybos ministerija neigia davusi tokius įsakymus. Gali taip būti, kad ji pati nebesuvaldo tų žmonių žiaurumo. Ir tas galbūt yra net baisiau. Imkime prielaidą, kad tarkime sėkmingai pavyksta derybos, tokiu atveju net davus įsakymą sustoti, vargu, ar galima tikėtis, kad tai būtų galima sustabdyti. Jeigu patys žmonės įsivažiuoja į tokius žiaurumus, tai jų sustabdyti turbūt nėra įmanoma, juos tiesiog reikia nušluoti nuo žemės paviršiaus“, – svarstė A. Jurgaitis.
Tarptautinės teisės specialistas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto vadovas prof. Dainius Žalimas be viso to dar priminė Rusijos ideologiją, įgarsinamą aukščiausiu lygiu, kad „Ukraina kaip valstybė yra nepavykusi, kad ji negali egzistuoti, ją yra užvaldę „banderovcai“, kurių perauklėti neišeis, o reikia tik sunaikinti“.
„Jeigu pastarąjį dešimtmetį yra pumpuojama tokia propaganda, tai bent jau dalį tų žiaurumų tikrai galima paaiškinti. Jie yra siunčiami pas tokius, „kurie neturi teisės gyventi“, – aiškino D. Žalimas.
Tiki, kad Putinas neišvengs atsakomybės
Teisininkas yra įsitikinęs, kad V. Putinas sulauks teisinės atsakomybės.
„Tie skeptikai, kurie kalba, kad tai yra nerealu, jiems galima būtų priminti, kad S. Miloševičius, R. Karadžičius irgi ne iš karto jos sulaukė. Su jais Vakarai net derėjosi kurį laiką“, – sakė D. Žalimas.
Pasak profesoriaus, net, jei dabar būtų sudarytas kažkoks paliaubų arba taikos susitarimas, apie kurį yra kalbama, dar visiškai nereiškia, kad tai yra atleidimas nuo atsakomybės.
„Nes prielaidos tam yra visos. Tai, kas vyksta, tikrai yra sunku paaiškinti, kad karinė vadovybė to tikrai nežino, kai tai nėra pagal jos įsakymą. Be abejo visa tai reikia tirti“, – teigė D. Žalimas.
Jo vertinimu, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) po tam tikro laiko tikrai turėtų bent jau arešto orderį pradėti išdavinėti pačiam V. Putinui ir kai kuriems kitiems asmenims.
„Tam reikia, kad TBT nustatytų nors kokį nors jo galimą dalyvavimą. Esant tokių įtarimų, tokie veiksmai vykdomi“, – sakė D. Žalimas.
Tarptautinės teisės specialisto teigimu, be TBT reikia kalbėti apie esminę atsakomybę, tai yra ne už konkrečiai Bučą arba kitus veiksmus, bet apie visų jų priežastį, tai yra pačią agresiją.
„Neveltui yra keliama idėja turėti specialų tribunolą, panašiai kaip Niurnbergą 2, kuris įvertintų ir visą šitą ideologiją, privedusią prie agresijos“, – sakė D. Žalimas.
Teisiniai niuansai
Be Rusijos agresiją prieš Ukrainą, pasak profesoriaus, vykdo ir Baltarusija.
„Baltarusija suteikia savo teritoriją, o tai yra agresijos aktas“, – teigė D. Žalimas.
Nei Rusija, nei Baltarusija, nei Ukraina nėra TBT Romos statuto dalyvė. Kaip aiškino profesorius, TBT, pagal Romos statutą, turi jurisdikciją keturių nusikaltimų atžvilgiu. Tačiau tai nereiškia, kad nusikaltimai Ukrainos teritorijoje negalės būti tiriami.
„Ukraina 2015 metais yra pripažinusi TBT jurisdikciją dėl visų nusikaltimų, kurie būtų įvykdyti Ukrainos teritorijoje, pradedant 2014 metų vasariu. Taigi dabartiniai nusikaltimai patenka į šitą jurisdikciją, jeigu jie tik yra įvykdyti Ukrainos teritorijoje. Nesvarbu, ar rusai, ar baltarusiai, ar dar kas nors juos vykdytų“, – sakė D. Žalimas.
Tačiau, kaip aiškino teisininkas, nei 2015 metais, nei dabar, TBT neturi pilnavertės jurisdikcijos agresijos nusikaltimų atžvilgiu, dėl to agresija Ukrainos atžvilgiu iškrenta. Lieka nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai ir genocidas.
„Karo nusikaltimai tai yra kariavimo taisyklių pažeidimas. Nusikaltimai žmoniškumui yra masiniai ir sisteminiai išpuoliai (visų pirma, žudymai) prieš civilius. Genocidas – dar prie visų šitų išpuolių reikėtų pridėti specifinį tikslą – išnaikinti visą arba dalį etninės grupės“, – dėstė D. Žalimas.
Pasak jo, dar ateityje bus galima įvertinti, ar Ukrainoje vyksta genocidas.
„Galima įžvelgti tam tikrų panašumų su genocidu Serebrenicoje. Tai yra vadinamasis lokalusis genocidas. Pavyzdžiui, tikrai galima kalbėti apie Mariupolį, galbūt kažkiek apie tai, kas yra Kijevo srityje. Bet čia yra antriniai teisiniai dalykai. Visi šitie nusikaltimai – nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai ir genocidas yra vertintini ir smerktini vienodai, jie neturi senaties termino, ir niekas neturi imuniteto nuo TBT jurisdikcijos“, – aiškino D. Žalimas.
Kertinės savaitės Ukrainai
Europarlamentaras konservatorius Andrius Kubilius yra įsitikinęs, kad reikalingas pats griežčiausias tarptautinės bendruomenės atsakas į įvykius Ukrainoje.
„Ukrainos atveju verta prisiminti istorinę patirtį, ir, kad tokie vaizdai, kokius dabar matome Bučoje, labai reikšmingai primena vaizdus, kai naciai atėjo 1941 metais. Nacių nusikaltimai yra labai panašus analogas. Niurnbergo procesas yra pavyzdys, kaip buvo sprendžiamas nacių atsakomybės klausimas“, – teigė A. Kubilius.
Tęsdamas analogiją su naciais, politikas aiškino, kad dabar svarbu visiems suvokti, kad tai yra ne tik ukrainiečių karas „prieš šiandieninių nacių įsiveržimą į Ukrainą“, tai yra mūsų visų karas.
„Ir kaip ir su naciais Antrajame pasauliniame kare, visų pirma, reikia laimėti karą. Reikia sutriuškinti kariuomenę, ir ekonomiškai parodyti Rusijai ir V. Putinui, ką reiškia Vakarų jėga ir galia. Šie dalykai politiškai yra svarbiausi. Tai, kas buvo pamatyta Bučoje, visiems politikams, ypač ES, turėtų būti akstinas jau šią savaitę priimti sprendimus dėl pilnų sankcijų – dėl embargo energetikos resursuose“, – aiškino A. Kubilius.
Pasak politiko, iš karinės situacijos akivaizdu, kad Rusija bandys atsigriebti Donecko srityje.
„Ten telkia visą kariuomenę. Turime tuos dalykus matyti labai aiškiai. Ir čia artimiausių kelių savaičių reikalai tiek tiekiant ginklus, tiek įgyvendinant sankcijas, yra patys svarbiausi dalykai. Po to jau galime dėlioti visus taškus ir dėl tribunolų ir dėl kitų dalykų“, – aiškino A. Kubilius.
Ką daryti su emocijomis
Karo psichologas sutiktų su karybos eksperto Deivido Šlekio vertinimu, kad dabartinėje situacijoje dėl stiprių emocijų, pamačius, kas įvyko Bučoje, egzistuoja rizika, kad Ukrainos kariai gali nuslysti į karo nusikaltimų teritoriją.
„Rizika egzistuoja. Jie lygiai taip pat patiria labai intensyvias emocijas. Kai kuriais atvejais ta bejėgystė, baimė labai gelbėja, kada ji virsta agresija, motyvacija kovoti, ginti.
Bet aš manau, kad jų pusėje yra labai didelis privalumas, tai yra valia priešintis. Jie nėra barbarai kaip kita pusė. Jie nėra orkai. Jie gina savo namus, savo žemę. Rizika žinoma yra, bet aš tikiu, kad jų mentalitetas yra kitoks, jie yra kitokie žmonės“, – kalbėjo A. Jurgaitis.
Lietuviams, patiriantiems stiprias emocijas, psichologas patarė jas išveikti produktyviais būdais.
„Kad tai nebūtų agresija, galima tai pakeisti savanoryste. Pyktį galima pakeisti aukojimu. Emociją galima išveikti produktyviais būdais, kurie dabar yra reikalingi, nes tikrai sustoti dabar negalime. Dabar reikia veikti. Karo žaizdas laižysimės ateityje. Dabar turime padėti, prisidėti, turime eiti kartu iki pergalės. Čia nėra šūkis, čia yra simbolis. Čia yra visas mūsų bendras siekinys“, – sakė A. Jurgaitis.