[Žinios trumpai] Legendinis JAV politikas: Ukraina turi atiduoti teritorijas Rusijai, perspėja Vakarus nesiekti pažeminti Putino pralaimėjimu (8)
Henris Kissingeris teigia, kad Ukraina turi būti pasirengusi užleisti teritoriją Rusijai per taikos derybas. Jis perspėjo apie eskalavimo pavojų, jei per artimiausius 2 mėnesius neprasidės taikos derybos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Henris Kissingeris pareiškė, kad Ukraina turi užleisti teritoriją Rusijai, kad užbaigtų karą, ir perspėjo Vakarus, kad žeminantis Rusijos pralaimėjimas gali sukelti platesnę destabilizaciją.
Legendinis (ir kontroversiškas) JAV valstybės veikėjas, kuriam dabar 98 metai, pirmadienį išsakė tokius komentarus Pasaulio ekonomikos forume Davose (Šveicarija) vykusioje konferencijoje, pranešė „The Daily Telegraph“.
Kissingeris buvo sušvelninimo su Kinija santykių sumanytojas Nixono administracijoje ir vienas didžiausių pasaulyje realiosios politikos šalininkų, kai valstybės atsisako moralės ir principų, kad pasiektų savo tikslus.
„Derybos turi prasidėti per ateinančius du mėnesius, kol tai nesukels sukrėtimų ir įtampų, kurių nebus lengva įveikti. Idealiu atveju skiriamoji linija turėtų būti grįžimas į status quo ante", - sakė Kissingeris.
„Karo tęsimas po to būtų ne dėl Ukrainos laisvės, o naujas karas prieš pačią Rusiją“.
Status quo ante reiškia „kaip viskas buvo anksčiau“. Kissingerio komentarai leidžia suprasti, kad Ukraina turėtų priimti taikos susitarimą, kad atkurtų situaciją iki vasario 24 d., kai Rusija kontroliavo Krymo pusiasalį ir dalį Donecko ir Luhansko sričių Rytų Ukrainoje.
Ukrainos pareigūnai piktai priešinasi minčiai, kad jie turėtų atsisakyti bet kokios teritorijos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina sutiks tik su tuo, kad Rusija atsisakytų visų pretenzijų į teritorijas Ukrainoje ir surengtų visišką pajėgų pasitraukimą.
Kissingerio komentarai atkartoja praėjusią savaitę „New York Times“ redakciją, kurioje teigiama, kad Ukraina turėtų sutikti, kad taikos susitarimui teks daryti teritorines nuolaidas.
Straipsnis paskatino Mykhailo Podoliako, Zelenskio patarėjo, dalyvavusio pradinėse taikos derybose su Rusija, atkirtį.
Savo „Twitter" jis rašė, kad Kissingeris taip pat lengvai Rusijai „leistų atimti Lenkiją ar Lietuvą“.
„Gerai, kad apkasuose esantys ukrainiečiai neturi laiko klausytis „Davoso panikierių“. Jie šiek tiek užsiėmę ginant Laisvę ir demokratiją“, – rašė jis.
Kissingeris savo pastabose teigė, kad Rusija 400 metų buvo esminė Europos dalis, padedanti subalansuoti galios struktūrą lemiamu metu, pranešė „The Telegraph“.
Jis teigia, kad Vakarai neturėtų rizikuoti pastūmėti Rusiją į glaudesnį aljansą su Kinija.
„Tikiuosi, kad ukrainiečiai savo parodytą didvyriškumą atitiks išmintimi“, – sakė jis ir pridūrė, kad Ukrainai tinkama vieta yra neutrali buferinė valstybė, o ne visiškai integruota Europos dalis.
Henry Alfredas Kissingeris yra Vokietijoje gimęs, Amerikos politikas, diplomatas ir geopolitinis konsultantas, ėjęs JAV valstybės sekretoriaus pareigas ir Nacionalinio saugumo patarėjas Richardo Niksono ir Geraldo Fordo prezidento administracijose.
Tai kontroversiška figūra, kaltinta karo nusikaltimais, bet gavusi ir Nobelio taikos premiją.
H. Kisindžeris 1923 m. gimė Fiurte, Bavarijoje. 1938 m. jo šeima pabėgo nuo Hitlerio pradėtų žydų persikėlimų į Niujorką. 1943 m. birzelio 19 d. H. Kisindžeris tapo JAV piliečiu.
H. Kisindžeris buvo 56-asis JAV valstybės sekretorius nuo 1973 iki 1977, o nuo 1969 metų iki 1975 dar užėmė ir prezidento padėjėjo nacionalinio saugumo klausimais postą.
1973 m. už veiksmus derantis dėl ugnies nutraukimo Vietname, Kissingeris 1973 m. gavo Nobelio taikos premiją prieštaringomis aplinkybėmis, o du komiteto nariai protestuodami atsistatydino.
