Statybos, kurioms pasitelktas net sraigtasparnis – kaip sovietai pastatė gyvenamąjį pastatą nuo stogo žemyn: kam to prireikė? (Foto) (5)
Galbūt tai yra keisčiausias pastato statybos būdas, tačiau neįprastas procesas turėjo savo logiką.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1950-ųjų pabaigoje ir 1960-ųjų pradžioje Sovietų Sąjunga įgyvendino grandiozinį būsto projektą. Valstybė buvo pasirengusi per trumpiausią laiką aprūpinti būstu milijonus darbuotojų visoje Sovietų Sąjungoje.
Tokiai sudėtingai užduočiai atlikti reikėjo nestandartinių sprendimų; naujo, efektyvesnio pastatų statybos būdo.
Kaip eksperimentą inžinieriai Leningrade (dab. Sankt Peterburgas) bandė pastatyti „chruščiovkę“ - sovietinio stiliaus būstą – pradedant stogu ir taip statyti nuo viršaus iki apačios.
Nepaisant keisto požiūrio į tokią statybos technologiją, šis pastatų statybos būdas iš tikrųjų buvo pagrįstas tam tikra logika.
Atsižvelgiant į tuo metu milžinišką SSRS statybų mastą ir griežtus statybininkų terminus, inžinieriai suprato, kad statant namus nenaudojant statybinių kranų – riboto įrankio, kuriam pastatyti taip pat reikėjo papildomo laiko – tai leis išplėsti statybos mastą ir sutrumpinti statybų laiką.
1959 m. eksperimentas prasidėjo Leningrade. Iš pradžių konstruktoriai pastatė dešimt kolonų. Tada jie pakėlė 150 tonų stogą ant kolonų viršaus, naudodami pramoninius hidraulinius kėliklius.
Kitu žingsniu statybininkai ant žemės pastatė ketvirtą, aukščiausią pastato aukštą ir taip pat pakėlė jį į viršų, naudodami tas pačias hidraulinius kėliklius.
Trečiojo, antrojo ir pirmojo pastato aukštų statyba vyko tuo pačiu neįprastu būdu – nuo viršaus iki apačios.
Tęsinys kitame puslapyje:
Pabaigus statybą, sraigtasparnis Mi-4 nuo stogo turėjo pašalinti hidraulinius kėliklius.
Neaišku, ar statybų procesas, reikalaujantis naudoti sraigtasparnį, buvo efektyvesnis nei standartinis, naudojant kranus, tačiau naujas būdas nepasiteisino dėl kitos priežasties.
Atlikus kelių tokiu būdu pastatytų namų patikrinimą, paaiškėjo reikšmingi sienų įtrūkimai ir bendrai nepriimtini statybų broko kiekiai.
Palyginti su tomis pačiomis „chruščiovkėmis“, pastatytomis įprastu būdu, šie namai pasirodė prastesni. Projektas buvo nutrauktas visai netrukus po jo pradžios.
Nepaisant įtrūkimų, kai kurie iš šių namų Sankt Peterburge vis dar yra nepažeisti. Tai vienas iš jų.
Jis atrodo kaip įprasta „chruščiovkė“ ir beveik neįmanoma jo atskirti nuo likusių kaimynystėje esančių namų. Nepaisant to, yra keletas kritinių skirtumų, kurie namą išskiria.
Skirtingai nuo įprastų daugiabučių, šiame būste yra tik vienas įėjimas, o ne įprasti du. Viduje jis turi langų neturinčią laiptinę, perveriančią visą pastatą, todėl atrodančią labai neįprastai, palyginti su standartinėmis tos pačios epochos pastatų laiptinėmis.
Šalia senojo būsto yra naujas būstų kompleksas, pastatytas po SSRS žlugimo. Nepaisant panašumo į skruzdėlyną, jis laikomas palankesne gyvenamąja vieta nei butas name, 1959 m. pastatytame nuo viršaus iki apačios.
