Kinija augina raumenis Indijos vandenyne – nusitaikė į strategiškai svarbų tašką: taps naujuoju Dubajumi ar Kinijos anklavu? (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau Hambantotos uostas nebėra Šri Lankos rankose. Valdant paskutinei vyriausybei 2017 m., Šri Lanka jį perdavė Kinijos kontrolei, nes sunkiai apmokėjo skolas Kinijos įmonėms, o dalis uždirbtų pinigų, kaip pranešama, buvo panaudota kitoms skoloms padengti.
Tad turbūt nenuostabu, kad ne visi Šri Lankoje pritaria naujo Kinijos remiamo uosto statyboms.
Baiminamasi, kad tokios plėtros nauda šaliai neduos tiek naudos, kaip teigia šalininkai.
„Vienas iš galimų uostamiesčio neigiamų aspektų yra tai, kad į jo įstatymus įtrauktos labai didelės mokesčių lengvatos. Kai kuriems investuotojams yra galimybė iki 40 metų naudotis didelėmis mokesčių lengvatomis. Šios didelės mokesčių lengvatos nepadidina bendros Šri Lankos pajamų“, – teigia ekonomistas Deshal de Mel.
Mokesčių režimas sukėlė kitų rūpesčių. JAV perspėjo, kad palanki verslo aplinka gali tapti pinigų plovėjų prieglobsčiu.
Mohamedas Ali Sabry, Šri Lankos teisingumo ministras, su tuo nesutinka: „Tai negali atsitikti, nes čia galioja įprastas baudžiamasis įstatymas. Mes turime pinigų plovimo aktą ir finansinės žvalgybos padalinį. Taigi su visais šiais dalykais niekas negalės išsisukti", - sakė jis.
Kinijai vis labiau ryžtingai nusiteikus pasaulinėje arenoje, susirūpinimą kelia ir jos ilgalaikės strateginės ambicijos.
Didėjantis Kinijos pėdsakas Šri Lankoje kelia nerimą Indijai, kuri nesutaria su Kinija. Uostamiestis siekia pervilioti tarptautines įmones ir investuotojus, jau įsikūrusius Indijoje, o tai gali pakenkti investicijoms ir darbo galimybėms.
Tačiau kai kurie sako, kad Šri Lanka taip pat turi ko bijoti dėl Kolombo uostamiesčio.
2020 m. Laosas išvengė bankroto tik pardavęs dalį savo energijos tinklų Kinijai, kad padėtų finansuoti dvi šalis jungiantį geležinkelį.
Kaip ir Hambantota atveju, ar Kolombo uostamiestis ilgainiui gali tapti Kinijos forpostu?
Kinijos akademikas Zhou Bo teigia, kad tikslas yra gauti naudos abiem šalims: „Kinijos iniciatyva „Juosta ir kelias“ nėra labdara. Mes taip pat norime būti abipusiai naudingi. Tai reiškia, kad taip pat norime, kad mūsų investicijos duotų ekonominę grąžą“.
Tos pačios pozicijos laikosi ir Šri Lankos pareigūnai.
„Visa teritorija yra suvereni ir kontroliuojama Šri Lankos. Patruliavimo, policijos, imigracijos ir kitų nacionalinio saugumo pareigų teisė priklauso Šri Lankos vyriausybei", - sakė Uostamiesčio ekonomikos komisijos narys Saliya Wickramasuriya.
Tačiau Šri Lanka, šiuo metu išgyvenanti precedento neturinčią ekonominę krizę, turi ribotas galimybes.
COVID pandemija nuniokojo jos pelningą turizmo sektorių ir sumažino užimtumą užsienyje, todėl užsienio valiutos atsargos smarkiai sumažėjo.
Šalies išorės skolos išaugo iki daugiau nei 45 mlrd. USD, o vien Kinijai ji skolinga apie 8 mlrd. USD.
Prašant finansinės pagalbos, praėjusią savaitę Šri Lanka paprašė atvykusio Kinijos užsienio reikalų ministro Wang Yi restruktūrizuoti jos skolos grąžinimą Pekinui.
Tačiau tarptautinėms reitingų agentūroms pakartotinai sumažinus reitingus, Kolombo galimybės kreiptis į tarptautinius investuotojus dėl tolesnių paskolų atrodo menkos.
Tačiau gali būti tam tikrų niuansų – kai kurie mano, kad toks naujas miestas Šri Lankoje taps „Honkongo“ analogu ir per ateinančius metus padės Kinijai sustiprinti savo valdžią šioje Azijos dalyje.
