Galite padėkoti senovės graikams už daugumą 88 oficialiai pripažintų žvaigždynų pavadinimų. O ką jie reiškia?

Dėka senovės graikų, jie mums suteikė daugumą oficialių 88 žvaigždynų pavadinimų, pripažintų Tarptautinės astronomijos sąjungos (IAU). Tačiau tai nereiškia, kad daugybė kitų astronomiją mylinčių žmonių neprisidėjo prie mūsų naktinį dangų apšviečiančių „schemų“ įvardijimo.

Žvaigždynas – grupė žvaigždžių, tarpusavyje vizualiai susijusių tam tikra konfigūracija. Nors trimatėje kosmoso erdvėje šios žvaigždės gali neturėti ryšio, žiūrint iš Žemės į nakties dangų jas galima sugrupuoti į tam tikras grupes. Senovėje žmonės taip žiūrėdami į dangų kai kurias žvaigždžių grupes/žvaigždynus siejo su tam tikrais simboliais. Dažniausiai tokie simboliai buvo mitiniai personažai arba gyvūnai.

88 šiais laikais pripažintuose žvaigždynuose „pavaizduoti“ 42 gyvūnai, 29 negyvi objektai ir 17 žmonių arba mitologinių personažų.

Žvaigždyno koncepcija, žvaigždžių grupė, sudaranti modelį, tikriausiai egzistuoja nuo tada, kai žmonės pirmą kartą pažvelgė į naktinį dangų. Pirmasis mums žinomo žvaigždyno, kurį dabar vadiname Jaučiu, vaizdavimas rastas astronominiuose ženkluose, nupieštuose ant sienų Lascaux (Lasko) urvų sistemoje Pietų Prancūzijoje, kuri, kaip manoma, yra daugiau nei 17 000 metų senumo.

Žmonės juos naudojo pasakodami savo įsitikinimų, patirties, kūrybos ar mitologijos istorijas. Įvairios kultūros ir šalys priėmė savo žvaigždynus, kai kurie iš jų išliko naudojami iki XX amžiaus pradžios, kol šiandieniniai žvaigždynai nebuvo pripažinti tarptautiniu mastu. Žvaigždynų atpažinimas laikui bėgant labai pasikeitė. Daugelis jų pasikeitė pagal dydį ar formą. Kai kurie išpopuliarėjo, kiti užsimiršo. Kai kurie apsiribojo viena kultūra ar tauta.

Civilizacijos visame pasaulyje šimtmečius žymėjo žvaigždynus, o graikai stengėsi konsoliduoti senovės Babilono, Egipto ir Asirijos astronomų darbus. Graikijoje sukurtas Klaudijaus Ptolemėjaus Almagestas mums perteikia pirmuosius 48 „šiuolaikinius“ žvaigždynus. Tačiau nepersistenkime priskirti visų žvaigždynų pavadinimų graikams. Ptolemėjus stengėsi sujungti jau egzistavusius vardus, o nuo XVI ir XVII a. Europos astronomai ir dangaus kartografai įtraukė juos į pripažintą sąrašą.

Sąrašui augant (kai kurie buvo laikomi neseniai atliktais atradimais, nes dėl jų buvimo vietos jie buvo matomi tik iš tam tikrų Žemės dalių), kiekvienas oficialus 88 žvaigždynas gavo savo ribas (nustatytos IAU 1928 metais), padedančias geriau identifikuoti atskiras žvaigždes.

Visi pavadinimai kilę iš lotynų kalbos (1922 m. Romoje vykusio IAU susitikimo metu kiekvienas žvaigždynas taip pat gavo trijų raidžių santrumpą). Žvaigždynų pavadinimai dažniausiai kilo iš astronomų, kurie identifikavo modelius pagal tai, ką forma jiems priminė, paprastai tai buvo graikų ar romėnų mitinis dievas, herojus ar gyvūnas.

Žvaigždynai neturi oficialių simbolių, nors ekliptikos žvaigždynai gali turėti zodiako ženklų simbolius.

Nors daugelis žvaigždynų pavadinimų buvo bent jau laisvai susieti su bendravardžio forma, kiti turi daugiasluoksnę reikšmę. Pavyzdžiui, lenkų astronomas Johannesas Hevelius teigė, kad žvaigždyną pavadino Lūšies vardu, nes norėjo į katę panašaus gyvūno, o žvaigždyne be ryškių žvaigždžių pasirinko katę, turinčią ryškų regėjimą.

Kai kurie originalūs gerai žinomi ankstyvieji žvaigždynai, daugelis tų, kuriuos aprašė Ptolemėjas, sekė mitologija ir gyvūnų pasauliais. Ne mitologijos ir gyvūnų kategorijoje keli pagrindiniai pavadinimai yra susiję su teleskopais ir astronomija, o keli kiti pabrėžia išradimus.

Kiti žvaigždžių modeliai ar grupės, vadinamos asterizmais, pagal formalų apibrėžimą nėra žvaigždynai, bet stebėtojai juos taip pat naudoja naršydami naktiniame danguje. Asterizmos gali būti kelios žvaigždės viename žvaigždyne arba jos gali dalytis žvaigždėmis su daugiau nei vienu žvaigždynu. Asterizmų pavyzdžiai yra Arbatinukas Šaulio žvaigždyne arba Didysis Snapelis Didžiosios Meškos (Lietuvoje labiau žinomas kaip Didieji Grįžulo Ratai) žvaigždyne.

Pats žodis žvaigždynas kilęs iš vėlyvojo lotyniško termino cōnstellātiō, kuris gali būti išverstas kaip „žvaigždžių rinkinys“; viduramžių anglų kalboje jis pradėtas vartoti XIV amžiuje. Senovės graikų kalbos žodis, reiškiantis žvaigždyną, yra ἄστρον (astronas). Šie terminai istoriškai reiškė bet kokį atpažįstamą žvaigždžių modelį, kurio išvaizda buvo susijusi su mitologiniais personažais ar būtybėmis, Žemėje esančiais gyvūnais ar objektais. Laikui bėgant tarp Europos astronomų žvaigždynai tapo aiškiai apibrėžti ir plačiai pripažinti.

Žvaigždynas arba žvaigždė, kuri niekada nenusileidžia žemiau horizonto, žiūrint iš tam tikros Žemės platumos, vadinama cirkumpoliu. Nuo Šiaurės ašigalio arba Pietų ašigalio visi žvaigždynai į pietus arba į šiaurę nuo dangaus pusiaujo yra cirkumkpoliai.

Žvaigždės danguje gali pasirodyti šalia viena kitos, tačiau dažniausiai jos yra įvairiais atstumais nuo Žemės. Kadangi kiekviena žvaigždė turi savo nepriklausomą judėjimą, visi žvaigždynai laikui bėgant lėtai keisis. Po dešimčių ar šimtų tūkstančių metų pažįstami kontūrai taps neatpažįstami. Astronomai gali nuspėti praeities ar ateities žvaigždynų kontūrus, matuodami atskirų žvaigždžių bendruosius judesius taikant tikslią astrometriją ir jų radialinį greitį astronomine spektroskopija.

Žvaigždynai, per kuriuos eina Saulės, Mėnulio ir Saulės sistemos planetų metinio judėjimo regimieji takai, vadinami Zodiako žvaigždynais. Tradiciškai jų yra 12: Žuvys, Avinas, Tauras, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis. Nustačius tikslias žvaigždynų ribas, pasirodė, kad tarp jų įsiterpė ir tryliktasis žvaigždynas – Gyvatnešis, bet dažniausiai Zodiako žvaigždynui jis nepriskiriamas. Lietuvoje matomi visi 28 šiaurinės hemisferos ir dar 35 pietinės hemisferos žvaigždynai.

Pietinių žvaigždynų kilmė

Pietinį dangų, esantį žemiau –65° deklinacijos, senovės babiloniečiai, egiptiečiai, graikai, kinų ir persų astronomai iš šiaurės į katalogą įtraukė tik iš dalies.

Pietinių žvaigždynų istorija ilga ir sudėtinga. Įvairūs stebėtojai siūlė skirtingas grupes ir skirtingus pavadinimus, kai kurie atspindi nacionalines tradicijas arba buvo skirti įvairiems rėmėjams skatinti. Pietiniai žvaigždynai buvo svarbūs XIV–XVI a., kai jūreiviai naudojo žvaigždes dangaus laivybai. Italų tyrinėtojai, užfiksavę naujus pietų žvaigždynus, yra Andrea Corsali, Antonio Pigafetta ir Amerigo Vespucci.

Daugelis iš 88 IAU pripažintų žvaigždynų šiame regione pirmą kartą pasirodė dangaus gaubliuose, kuriuos XVI amžiaus pabaigoje sukūrė Petrusas Plancijus, daugiausia remdamasis olandų navigatorių Pieterio Dirkszoono Keyserio ir Frederiko de Houtmano stebėjimais.

Pietiniai žvaigždynai tapo plačiai žinomi dėka 1603 m. Johanno Bayerio žvaigždžių atlaso Uranometrija. Dar keturiolika 1763 m. sukūrė prancūzų astronomas Nicolas-Louis de Lacaille, kuris taip pat padalijo senovės Argonautų Laivo žvaigždyną į tris (Burių, Kompaso, Laivo Kilio ir Laivagalio); šie naujos žvaigždynai pasirodė jo žvaigždžių kataloge, išleistame 1756 m.

Keletas šiuolaikinių pasiūlymų neišliko. Pavyzdžiui, prancūzų astronomai Pierre'as Lemonnier ir Josephas Lalande'as pasiūlė žvaigždynus, kurie kažkada buvo populiarūs, bet vėliau buvo atmesti.

Mitologija

Graikiški žvaigždynų pavadinimai nenutolsta nuo senovės graikų mitologijos. Ne mažiau kaip 20 iš 88 vardų turi tvirtą ryšį su mitologija ir net daugelis gyvūnų taip pat yra susiję su mitologija.

Į šią kategoriją patenka kai kurie iš labiausiai žinomų žvaigždynų, pavyzdžiui, Heraklis, Orionas (medžiotojas) ir Vandenio žvaigždynas. Žinoma, keletas kitų turi ryšį su mitologija ir gyvūnais, pavyzdžiui, Pegasas (sparnuotas arklys) ir Slibinas. Taip pat yra trys žvaigždynai, tiesiogiai susieti su mitiniu laivu Argu.

Skliaustuose pateikiamas originalus lotyniškas pavadinimas.

• Andromeda, prirakinta mergelė (Andomeda)
• Vandenis, vandens nešėjas (Aquarius)
• Aukuras (Ara)
• Vežėjas (Auriga)
• Jaučiaganis (Bootes)
• Laivo Kilis, pagal Argo laivą (Carina)
• Kasiopėja, karalienė (Cassiopeia)
• Kentauras (Centaurus)
• Cefėjas, karalius (Cepheus)
• Berenikės Garbanos (Coma Berenice)
• Pietų Vainikas* (Corona Australis)
• Šiaurės Vainikas (Corona Borealis)
• Slibinas (Draco)
• Dvyniai (Gemini)
• Heraklis (Hercules)
• Hidra (Hydra)
• Pietų Hidra (Hydrus)
• Vienaragis (Monoceros)
• Gyvatnešis (Ophiuchus)
• Orionas, medžiotojas (Orion)
• Pegasas (Pegasus)
• Persėjas (Perseus)
• Feniksas, ugnies paukštis (Phoenix)
• Laivagalis, pagal Argo laivą (Puppis)
• Šaulys (Sagittarius)
• Burės, pagal Argo laivą (Vela)
• Mergelė, tapatinama su graikų deive Astraja (Virgo)

Tęsinys kitame puslapyje:

Gyvūnai

Viena iš dažniausiai pasitaikančių žvaigždynų pavadinimų kategorijų, čia galite rasti visko – nuo Driežo iki Žirafos ir Delfino. Jautis yra laikomas seniausiu žvaigždyno pavadinimu dėl tų anksčiau minėtų prancūziškų urvų.

Gyvūnai buvo pagrindinė pirminės senovinių vardų grupės dalis, nes daugelis jų yra susiję su mitologija. Juos taip pat plačiai naudojo olandų ir flamandų astronomas Petrus Plancius XVI a. 9-ajame dešimtmetyje ir XVII a. Lenkijos-Lietuvos Sandraugos (ATR) astronomas Johanesas Hevelius.

• Rojaus Paukštis (Apus)
• Erelis (Aquila)
• Avinas (Aries)
• Žirafa (Camelopardalis)
• Vėžys (Cancer)
• Skalikai (Canes Venatici)
• Didysis Šuo (Canis Major)
• Mažasis Šuo (Canis Minor)
• Ožiaragis (Capricornus)
• Banginis (Cetus)
• Chameleonas (Chamaeleon)
• Balandis (Columba)
• Varnas (Corvus)
• Gulbė (Cygnus)
• Delfinas (Delphinus)
• Aukso Žuvis (Dorado)
• Žirgelis (Equuleus)
• Gervė (Grus)
• Driežas (Lacerta)
• Liūtas (Leo)
• Mažasis Liūtas (Leo Minor)
• Kiškis (Lepus)
• Vilkas (Lupus)
• Lūšis (Lynx)
• Musė (Musca)
• Povas (Pavo)
• Žuvys (Pisces)
• Pietų Žuvis (Piscis Austrinus)
• Skorpionas (Skorpius)
• Gyvatė (Serpens)
• Jautis (Taurus)
• Tukanas (Tucana)
• Didieji Grįžulo Ratai, Didžioji Meška (Ursa Major)
• Mažieji Grįžulo Ratai, Mažoji Meška (Ursa Minor)
• Skraidanti Žuvis (Volans)
• Laputė (Vulpecula)

Kiti pavadinimai

Nuo ryšių iki mokslinių instrumentų iki šiek tiek gamtos – tai labai skirtingus prietaisus ir įrankius apimanti kategorija. Pvyzdžiui, yra ir Skriestuvas, Skaptukas ir Mikroskopas. Kai kurie įdomesni šios grupės pavadinimai, tokie kaip Siurblys, Krosnis ir Laikrodis, suteikti XVIII a. prancūzų astronomo Nicolas-Louis de Lacaille, kuris žavėjosi mokslu.

• Siurblys, pavadintas prancūziško oro siurblio vardu (Antlia)
• Skaptukas (Caelum)
• Skriestuvas (Circinus)
• Taurė (Crater)
• Pietų Kryžius (Crux)
• Eridanas, upė (Eridanus)
• Krosnis (Fornax)
• Laikrodis, pavadintas pagal švytuoklinį laikrodį (Horologium)
• Indėnas (Indus)
• Svarstyklės (Libra)
• Lyra (Lyra)
• Stalkalnis (Mensa)
• Mikroskopas (Microscopium)
• Matuoklė (Norma)
• Oktantas (Octans)
• Tapytojas (Pictor)
• Kompasas (Pyxis)
• Tinklelis, pagal teleskopo dalį (Reticulum)
• Strėlė (Sagitta)
• Skulptorius (Sculptor)
• Skydas (Scutum)
• Sekstantas (Sextans)
• Teleskopas (Telescopium)
• Trikampis (Triangulum)
• Pietų Trikampis (Triangulum Australe)

Tamsiojo debesies žvaigždynai

Didysis plyšys (The Great Rift), tamsių dėmių serija Paukščių Take, yra labiau matoma ir ryškesnė pietų pusrutulyje nei šiauriniame.

Kai kurios kultūros įžvelgė šių dėmių formas ir suteikė šiems „tamsiųjų debesų žvaigždynams“ pavadinimus. Inkų civilizacija identifikavo įvairias tamsias sritis arba tamsius ūkus Paukščių Take kaip gyvūnus ir susiejo jų išvaizdą su sezoninėmis liūtimis.

Australijos aborigenų astronomai taip pat aprašo tamsių debesų žvaigždynus, iš kurių garsiausias yra Emu danguje.

Šie žvaigždynai nėra oficialiai įtraukti į 88 žvaigždynų sąrašą.

Komentarai ()