Kaip žmonės nuskris į Marsą. Mokslininkai sugebėjo sukelti dirbtinę anabiozę ()
Jei naujasis atradimas galės būti pritaikytas žmonėms, kelionės į gilųjį kosmosą bus mažiau problemiškos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai sugebėjo sukelti dirbtinę anabiozę graužikams, kurie gamtoje niekada nežiemoja. Žmonės gali turėti tą pačią paslėptą savybę, ją suaktyvinus galima taip pat pereitį į tokią būseną. Tai padės išspręsti kosminių skrydžių dideliais atstumais, kurie gali užtrukti ne vienerius metus, problemas, rašo „The Guardian“.
Kai kuriuose fantastiniuose filmuose ir knygose kosmoso keliautojai pasineria į žiemos miegą, kad išgyventų labai ilgą kosminį skrydį. Remiantis šiuolaikinėmis mokslinėmis koncepcijomis, skrydis iki artimiausių žvaigždžių gali užtrukti metus ir net dešimtmečius. Bet jei žmogus yra dirbtinės anabiozės būsenoje, tada tokią kelionę galima pakelti daug lengviau.
Mokslininkai iš Vašingtono universiteto Sent Luise (JAV) atliko unikalų eksperimentą su graužikais ir paaiškėjo, kad gyvūnams, kurie natūraliai nepereina į anabiozės būseną, galima sukelti dirbtinį žiemos miegą.
Tyrėjai lokalizavo graužikų, ypač pelių ir žiurkių, neuronus smegenų regione, vadinamame pagumburio preoptine sritimi, ir nustatė, kad ji dalyvauja reguliuojant kūno temperatūrą ir metabolizmą anabiozės metu. Kaip parodė tyrimas, šie neuronai gali būti suaktyvinti ultragarso pagalba, todėl graužikai pateks į dirbtinį žiemos miegą.
Kai mokslininkai pelių smegenyse stimuliavo specialius neuronus, jų kūno temperatūra nukrito maždaug 3 Celsijaus laipsniais. Taip pat pakito šių graužikų medžiagų apykaita, beveik dvigubai sulėtėjo širdies ritmas. Nuolatinis ultragarso signalų siuntimas į pelių smegenis leido jas išlaikyti vieną dieną dirbtinės anabiozės būsenoje. Kai eksperimentas buvo sustabdytas, visos pelės pabudo.
Tada toks pat eksperimentas buvo atliktas su žiurkėmis, bet jų kūno temperatūra nukrito 1 laipsniu pagal Celsijų, tačiau taip pat pasikeitė medžiagų apykaita ir širdies susitraukimų dažnis, todėl gyvūnai irgi užmigo žiemos miegu.
Mokslininkai savo rezultatus laiko tikru mokslo laimėjimu ir dabar nori atlikti didesnių gyvūnų tyrimus. Autoriai mano, jog panašūs neuronai slypi ir žmogaus smegenyse, kuriuos galima stimuliuoti ultragarsu, siekiant sukelti dirbtinę anabiozę.
Anot Hongo Cheno iš Vašingtono universiteto Sent Luise, astronautai ateityje ant galvų galės nešioti specialius prietaisus, kurie paveiktų smegenų pagumburį. Dėl to taip pat gali sumažėti kūno temperatūra, sulėtėti medžiagų apykaita ir sulėtėti širdies ritmas. Dėl to astronautai galės panirti į dirbtinės anabiozės būseną. Tas pats prietaisas, kuris siunčia į smegenis kitokius signalus, išvestų juos iš šios būsenos.
Pasak Martino Jastrocho iš Stokholmo universiteto Švedijoje, kuris nedalyvavo eksperimente, tikimybė, kad tokia technologija gali būti pritaikyta žmonėms, yra labai didelė. Mokslininkas mano, kad po šimtus tūkstančių metų trukusios evoliucijos žmogaus smegenyse išliko funkcija, atsakinga už perėjimą į žiemos miego būseną.
