Rasta dar viena egzoplaneta, kurioje galėtų egzistuoti gyvybė (0)
Ženevos astronomijos observatorijos darbuotojai paskelbė pastebėję naują egzoplanetą, kurioje galėtų būti skysto vandens, o tuo pačiu – mums įprastinės formos gyvybė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vos už 36,23 šviesmečių nuo Žemės esančią egzoplanetą pavadino HD 85512b vardu. Vardas parinktas pagal gimtosios žvaigždės pavadinimą HD 85512. Kol kas aišku tik tiek, jog planeta yra 3,6 karto sunkesnė nei Žemė ir apie žvaigždę apsisuka per 54 dienas.
Taigi, galima spėti, jog naujoji planeta yra didesnė už Žemę ir yra daug arčiau gimtosios žvaigždės nei gimtoji mūsų planeta. Tačiau tai nekliudo egzoplanetai pakliūti į taip vadinamą skysto vandens zoną, mat žvaigždė HD 85512 siekia 69 % Saulės dydžio, tad jos temperatūra irgi mažesnė.
Įvertinus šiuo duomenis ir surastą egzoplanetą perkėlus į Saulės sistemą, jos orbita būtų tarp Veneros ir Žemės. Vadinasi, planetos paviršiuje tikrai šilčiau nei Žemėje. Ar tokiose sąlygose dar galėtų egzistuoti skystas vanduo? Mokslininkų modeliavimo rezultatai teigia, jog tokia galimybė egzistuoja, jei 50 % planetos paviršiaus dengtų debesys. Tai visai reali galimybė, mat debesys dengia vidutiniškai 60 % Žemės paviršiaus. Toks debesų sluoksnis sugeba atspindėti nemažą žvaigždės spinduliuojamą energijos kiekį į kosmosą, tad planetos paviršiuje būtų optimali temperatūra skysto vandens egzistavimui.
Jeigu tokie debesys ir egzistuoja, jie galėtų būti sudaryti iš vandens garų, o planetos atmosfera būtų pakankamai panaši į Žemės – azoto ir deguonies mišinys. Žinoma, visa tai – mokslininkų spėlionės įvertinus turimą nedidelį pradinės informacijos kiekį. Tiesa, yra ir daugiau požymių, kalbančių apie planetos tinkamumą gyvybei. Visų pirma, jos orbita yra beveik apvali, tad ir klimatas turėtų būti pastovus. Antra, HD 85512 žvaigždės sistemai yra 5,6 milijardo metų (palyginimui, Saulės sistemos amžius – 4,6 milijardai metų) – tai daugiau nei pakankamas laiko tarpas gyvybės evoliucijai.
Ataskaita apie atradimą paskelbta arXiv.org portale, o vėliau straipsnis bus publikuotas žurnale Astronomy and Astrophysics.