Nevaldomas, šešias tonas sveriantis autobuso dydžio JAV palydovas „UARS 1991-063B“ vis artėja prie tankiųjų atmosferos sluoksnių. Jei prieš savaitę senas amerikiečių kosminis aparatas skriejo 600 km aukštyje, tai dabar jo trajektorija smuktelėjo į 300 km aukštį – tokiame skrieja Tarptautinė Kosminė Stotis (TKS). Nors ekspertai ramina, jog į Rusijos sostinę Maskvą palydovas neturėtų rėžtis, kompiuteriniai modeliai tikslios kritimo vietos nurodyti negali. Tai paaiškės tik paskutinėmis palydovo kelionės valandomis.

Kaip informuoja rusų žiniasklaida, panika internete dėl incidento baigties nerimsta (pesimistiškiausiai nusiteikę tinklaraštininkai prognozuoja, jog palydovas netyčia gali rėžtis net ir į Kremlių). Žinoma, tai – tik sąmokslo teorijos ir aklos spėlionės. Tačiau nieko itin konkretaus pažadėti negali ir ekspertai.

Rugpjūčio pabaigoje buvo tikimasi, jog UARS palydovas žemėn rėšis rugsėjo 17 d.  Paskutinėmis dienomis buvo patikslinta, jog seno kosminio aparato paskutinė gyvavimo valanda turėtų išmušti rugsėjo 19 d. Tačiau ir ši data – negalutinė.

Nuo 1991-ųjų viršutinius atmosferos sluoksnius stebėjęs palydovas UARS siuntė duomenis apie ozono skylių susidarymą. Kaip skelbia kp.ru, amerikiečiai ketino senolį iš orbitos išvesti buksyruodami daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Space Shuttle“, tačiau planai taip ir liko neįgyvendinti. Per tą laiką ne tik baigta „Space Shuttle“ programa, bet ir į nebeveikiantį UARS rėžėsi nenustatytas objektas (spėjama, rusų palydovo „Kosmos-1275“ nuolauža). Manoma, jog kontaktas paspartino UARS palydovo leidimosi tempą.

Labai preliminarių rugpjūčio mėnesio prognozių duomenimis, palydovas turėtų nukristi teritorijoje nuo 57º šiaurės platumos iki 57º pietų platumos. Rytų ir pietų šalių kaimynai supanikavo, jog į šią, švelniai tariant, nesiaurą juostą pakliūva ir sostinės Maskva bei Kijevas. Tačiau rugsėjis persivertė į antrą pusę, o aiškumo dėl kritimo vietos ir laiko – vis dar nedaug. Ekspertai tikina, jog tiksliau viską bus galima paskaičiuoti iki kritimo likus keletui valandų. Ar spės Žemės rutulio gyventojai išsibėgioti po slėptuves?..

„Amerikiečių palydovas UARS iš tiesų krenta nekontroliuojamai, – grėsmingai pareiškė Rusijos Gynybos ministerijos Kosminių pajėgų padalinio atstovas spaudai pulk. Aleksejus Zolotuchinas ir čia pat skubėjo nuraminti. – Tačiau mūsų specialistai be paliovos stebi objektą ir registruoja palydovo orbitos pokyčio parametrus.“

Pulkininko žodžiais tariant, slėptis nėra būtinybės. Remiantis pirminėmis prognozėmis, kurios sudarytos rugsėjo 15 d. duomenimis, UARS palydovas nukristi turėtų rugsėjo 23 d., Ramiojo vandenyno akvatorijoje (18º pietų platumos ir 173º rytų ilgumos). Beje, šių koordinačių apylinkėse yra maža salų valstybė Kiribatis.

„Jei kosminis aparatas į tankiuosius atmosferos sluoksnius įskries tamsiu paros metu, Kiribačio gyventojai galės pasigėrėti mažų mažiausiai įspūdingu fejerverku“, – tikina pulk. A. Zolotuchinas.

Kp.ru informuoja, jog NASA mėgino UARS kritimo situaciją sumodeliuoti kompiuteriu. Paaiškėjo, jog vargu, ar Žemės paviršių pasieks visos šešios palydovo tonos. Ekspertai tikisi, jog planetos paviršių pasieks maždaug 30 nesudegusių palydovo fragmentų, kurių bendra masė neturėtų viršyti 532 kg. Nuolaužos turėtų pabirti maždaug 800 km spinduliu. Išeitų, jog maskviečiai gali miegoti ramiai. O ką daryti Kiribačio gyventojams?

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com

Komentarai (3)