Kovinis „Buran“. Kodėl SSRS iš tikrųjų sukūrė „Space Shuttle“ kopiją (VIDEO) ()
Prieš 37 metus įvyko pirmasis ir paskutinis „Buran“ skrydis, kuris nebuvo sukurtas jokiems taikiems tikslams ir parodė maksimalią SSRS išgautą galią.
© MASTER SGT. DAVE CASEY | https://en.wikipedia.org/wiki/File:Buran_on_An-225_(Le_Bourget_1989)_1.JPEG
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lygiai prieš 37 metus, 1988 m. lapkričio 15 d., 5:50 val. vietos laiku, iš Baikonūro kosmodromo pakilo daugkartinio naudojimo erdvėlaivis „Buran“, kurį sovietinė propaganda meiliai vadino raketiniu lėktuvu. Ir tai buvo pirmasis ir vienintelis jo skrydis*.
Jame nebuvo įgulos – jis skrido autonominiu režimu ir išsilaikė 205 minutes, atlikęs du apskriejimus aplink Žemę. Tai tapo ypatingu SSRS pasididžiavimu, kuri tuo metu jau skriejo link savo žlugimo. Nepaisant to, kad JAV pirmąjį savo daugkartinį erdvėlaivį paleido 7 metais anksčiau, 1981 m.
Tuo pačiu metu, nepaisant visų kalbų apie „taikų kosmosą“, pati „Energija-Buran“ programa buvo grynai karinis projektas su gana plačiomis jo kovinio panaudojimo idėjomis, įskaitant Jungtinių Valstijų orbitinį bombardavimą. Ir tai išplaukia iš jo sukūrimo, tiksliau, JAV daugkartinio erdvėlaivio „Space Shuttle“ kopijavimo, priežasčių.
|
Tuo pačiu metu NASA reklamavo amerikietišką daugkartinio naudojimo sistemą kaip priemonę gerokai sumažinti kosminių skrydžių kainą. Dviem būdais.
Pirmasis – pats daugkartinio naudojimo naudingumas, kurio skaičiavimai labai skyrėsi nuo optimizmo ir laiko, buvo pagrįsti tuo, kad penki „šatlai“, kurie skris iki 48 kartų per metus, gerokai sumažins 1 kg paleidimo į orbitą kainą – iki 260–354 dolerių. Tuo pačiu metu 1 kg paleidimo superraketa „Saturn V“ kaina buvo įvertinta 1000–1500 dolerių už kg. Antrasis – galimybė aptarnauti jau paleistus palydovus orbitoje.
Visa tai leido NASA kalbėti apie milijardus santaupų ir gauti Vašingtono „žalią šviesą“ pradėti kurti daugkartinį erdvėlaivį 1972 m. sausį. Tačiau SSRS sprendimas sukurti amerikietiško daugkartinio erdvėlaivio analogą buvo priimtas tik po ketverių metų, o darbas su daugkartinio naudojimo raketų ir kosmoso sistema oficialiai pradėtas 1976 m. vasario 17 d. vyriausybės nutarimu Nr. 132-51.
Tuo pačiu metu Rusijos istoriografijoje „Buran“ atsiradimas dažnai aiškinamas kaip atsakas į JAV daugkartinį erdvėlaivį. Visų pirma, minima SSRS mokslų akademijos Taikomosios matematikos instituto ataskaita, kurioje pagrindžiama tik karinė daugkartinio erdvėlaivio paskirtis ir numatoma jį naudoti kaip orbitinį bombonešį ir žvalgybinį orlaivį.
Toks pranešimas iš tiesų egzistuoja, tačiau jis datuotas kovo 24 d. ir parašytas keliomis savaitėmis vėliau. Tai yra, jis tiesiog fiziškai negalėjo būti TSKP Centro komiteto ir SSRS Ministrų tarybos bendro sprendimo pagrindu. Iš pradžių Maskva tiesiog norėjo „pasivyti ir aplenkti“ JAV ir daugkartinio erdvėlaivio „Space Shuttle“ kūrimą suvokė kaip dar vieną kosminių lenktynių etapą. Tuo pačiu metu karinio panaudojimo idėją vėliau argumentavo autoritetingas šaltinis ir pradėjo patikslinti įvykių eigos detales.
Būtent šioje ataskaitoje buvo nustatyta, kad erdvėlaivis „Space Shuttle“ neteikia jokios ekonominės naudos. Ir būtent remiantis šia išvada buvo sukurta prielaida apie absoliutų karinį erdvėlaivio „Space Shuttle“ tikslą.
Kadangi Maskva norėjo „Space Shuttle“ analogo, 1976 m. lapkričio 8 d. taktinėje ir techninėje užduotyje buvo pakartoti žinomi ir numatyti „Space Shuttle“ parametrai. Įskaitant 30 tonų krovinio paleidimą į 200 km aukščio ir 51° posvyrio etaloninę orbitą („Space Shuttle“ svėrė 29,5 tonos), ir į 97° poliarinę orbitą – mažiausiai 16 tonų, taip pat pasirengimą antram pakilimui po 20 dienų. Taip pat buvo nustatyti ir pačios paleidimo priemonės daugkartinio naudojimo elementai. Vienintelis reikšmingas skirtumas buvo tas, kad „Buran“ turėjo nusileisti su 20 tonų, o ne 14 tonų kroviniu.
Tęsinys kitame puslapyje:
