Besivystant astronomijos mokslui ilgą laiką manyta, kad Venera yra Žemės dvynė – tik vėliau, peržiūrėjus šios planetos atmosferos stebėjimo duomenis, sužinota, kad jos paviršiuje gerokai karščiau nei Žemėje, todėl didelių panašumų ieškoti nė neverta. Dabar Europos „Venus Express“ kosminis zondas nustatė, kad yra nauja savybė, bendra Žemei ir Venerai: ozono sluoksnis.

Astronomams šis atradimas leido padaryti tam tikras apibendrinamąsias išvadas, kurios galėtų palengvinti gyvybės paiešką kitose planetose, rašo newscientist.com.

„Venus Express“ ozono spektrometrinio tyrimo duomenys rodo, kad 100 kilometrų storio atmosferos sluoksnyje virš planetos paviršiaus esama ozono, kurio koncentracija prilygsta ne daugiau nei 1 proc. Žemės ozono sluoksnio koncentracijai.

Kompiuteriniai modeliai nurodo, kad Veneros ozonas susiformuoja Saulės šviesai skaidant anglies dvideginio molekules. Šios reakcijos metu atsiskiriantys deguonies atomai susiduria vėsesnėje naktinėje planetos pusėje, kur formuojasi skirtingos deguonies molekulės  - molekulinis deguonis O₂ ir ozonas O₃.

„Esminės cheminės reakcijos, vykstančios Žemės atmosferos viršutiniuose sluoksniuose, taip pat gali vyti ir Veneros atmosferos viršutiniuose sluoksniuose“, - sakė LATMOS atmosferinių tyrimų centro (Prancūzija) mokslininkas Franckas Montmessinas.

Ozonas yra būtinas gyvybei Žemėje, nes apsaugo planetą nuo kenksmingos ultravioletinės Saulės spinduliuotės. Tad buvo spėjimų, jog jei planeta turi ozono sluoksnį, tai galėtų būti viena iš būtinų tradicinės gyvybės egzistavimo sąlygų.

Be to, ozono gausa Žemėje verčia manyti, kad CO₂ skaidymas veikiant šviesai nėra vienintelis jo šaltinis. Žemėje ozonas kartu su molekuliniu deguonimi O₂ taip pat susidaro iš deguonies atomų, kuriuos generuoja CO₂ naudojantys fotosintetinantys mikroorganizmai, atsiradę prieš bent 2,4 mlrd. metų.

Remdamiesi šia informacija, kai kurie astrobiologai buvo iškėlę idėją, kad atmosfera, kurioje vienu metu yra anglies dvideginio, deguonies ir ozono, gali būti ženklas, kad toje planetoje kadaise egzistavo gyvybė.

Ši teorija susvyravo, kuomet Marse aptikta ozono - jo koncentracija prilygsta 0,3 proc. Deja, bet kol kas Raudonojoje planetoje gyvybės pėdsakų nerasta, tad skatina manyti, kad vien šių molekulių egzistencija nėra pakankama norint įrodyti, jog po jomis būta gyvybės. Dabar gi atradus ozono pėdsakus ir Veneroje, tampa aišku, jog jo susidarymas neįrodo gyvybės egzistavimo fakto.

Manoma, kad gyvybės egzistavimo planetoje pėdsakas turėtų būti ozono koncentracija, siekianti bent 20 proc. Žemės atmosferos ozono koncentracijos. „Veneroje, kaip ir Marse, teigiamas šios junginių trijulės identifikavimas nėra sietinas su biologiniu šių planetų aktyvumu“, - rašo mokslininkai.

Komentarai (0)