Kur ritasi pasaulis? Žemės kelionė kosmose

Supratau.

Istatyk i bet kuria fizikos formule begalybe ir atsisveikint su fizika. Prasideda nebe mokslas, bet filosofija. Ir kam ta begalybe priimti? Juk BB teorija turi visus baigtinius skaicius, 13,6 milijardai metu, atstumai tarp galaktiku, zvaigziu, net pats zvaigzdiu kiekis paskaiciuotas.... todel turi but ir absoliutus taskas. Na bet del sunkai aiskinamos erdves savokos, tai priimkim, kad jis raeliatyvus.

Manau yra centras (0,0,0,0) kaip 4D taskas ir visi objektai tolsta nuo jo daug maz c greiciu. Beto nemanau kad visata begaline. Siuo momentu manau jog tik puse mes matom.

.

tai ir tegu skaiciuoja iki kiek nori, bet begalybe tai ne skaicius o savoka, suprask tu paprasta dalyka. Va gali pasiziureti labai nebloga filmuka apie begalybes http://www.youtube.com/watch?v=elvOZm0d4H0 Siaip sitame straipsnije irgi idomiai raso. Judejimo greiti paskaiciuot nesunku, kai turi atskaitos taska, Zeme skrieja aplink saule tam tikru greiciu, saules sistema skrieja aplink juodaja skyle galaktikos centre, viskas cia ok, o va kad musu galaktika skrieja kazkur jau sunku pasakyt, nes fizikai nzn atskaitos tasko. Kaip ir straipsnyje rasoma, mes artejam su andromeda tam tikru greiciu, bet kuri skrieja kokiu greiciu neiasku, gal Andromeda skrieja is vis nuo musu, o mes ja vejames, bet greiciau. Bet kad ta pasakyt reikia atskaitos tasko, t.y big bango pradzios. Dar rasoma, kad pagal fonine spinduliuote mes taip pat kazkaip judame ir gan greit, bet vel ta pati spinduliuote tuomet priimama kaip askaitos taskas. Tai ir neaisku kas nuo ko skrieja. O kaip yra istikruju? Ogi pagal BB teorija, jau galaktiku lygyje is vis niekas niekur nejuda, nes gi erdve nesidaugina, ji pleciasi, tai reiskia kad besiplecianti erdve tarp galaktiku daro atsuma didesni, bet koordinates nesikeicia mes vistiek esame tama paciame taske su visom galaktikom. Nu durniu laivas ta BB teorija, kada nors ja atmes... ir vel paradoksas, jeigu erdve pleciasi, tai kodel mes artejam su andromeda? Tokiu atveju visos galaktikos tiesiog turi tolti viena nuo kitos kaip toje autostradoje masinos. Ar cia gravitacija nugali ir traukia mus, nes mes netoli esame?

Cia pazvelgei i lubas ir posta parasei? Sutikciau tik su tuo, kad visata ne begaline, Begalybe is vis neimanoma, jeigu toks dalykas kaip begalybe egzistuotu, ta pacia akimirka viskas taptu begalybe arba neapibreztumu ir musu kaip tokiu nebutu. Yra skaiciuojama tik ivykiai kurie arteja link begalybes ir tik tam, kad butu lengviau manipuliuot tam tikrom salygom.

Vienas apie filosofines, kitas apie matematines, dar kitas apie fizikines sąvokas kalba ir nesusikalba. Jei norėtumėt rimtos diskusijos, pasitikslintumėt sąvokas arba bandytumėt jas suprasti iš konteksto. O dabar norit tik protus išsimatuoti.

, į tavo nesupratimus ir klausimus apie Did.Sprog. pasistengsiu atsakyti (kiek dar neatsakė kiti komentatoriai) per artimiausias keletą dienų

Net teoriskai begalybe nera skaicius, jeigu paziurejai nuoroda, tai gal prasiples tavo akiratis. Ir beje pasiekus tam tikra tiksluma mum begalybes nebereikia, viskas ten apibrezta, bet jei nori dar tiksliau skaiciuot imi ir dar tikslini, taip ir gaunasi, kad gali iki begalybes tikslinti, bet cia tik savoka kiek nori tiek imi. o ne tam tikras skaicius. jeigu sakai, kad tai skaicius, tai koks jis? Kokios jo savybes? koks paskutinis skaitmuo? koks pirmas? Siaip matau, kad VV2 matematika tikriausiai studijuoji, bet turi ribota mastyma del paciu skaiciu arba dar tiesiog neisigilinai i juos. O tokius klausimus uzdavinet kaip kad gal googlas irgi ne skaicius, tai jau juokinga, aisku kad skaicius ir labai aiskus skaicius, su nuliu yra keletas problemu, bet deje su begalybe viskas aisku - tai ne skaicius.

kol kas niekas man apie BB neatsake, tik bando irodinet, kad begalybe tai skaicius Siaip sunku ten ir atsakyt kazka nes labai daug neloginiu dalyku, kurie mano galva yra privesti nes matematika ten veda, bet, kad liki galo net ir ji nenuveda. Toje BB teorijoje tiek nezinomuju... vien ko verta tamsiosios energijos savoka. Ogi nieko ji neverta, sugalvota tik tam, kad uzpildyt matematine formule ir dar reikia paziuret koki sverta ji turi, tamsioji energija - medziaga uzima didiziaja dali visatos. niekas jos nemate, niekas negali jokiu eksperimentu padaryt, kad irodytu jos egzistavima, bet vistiek visi priima, kad ji yra, nes kitaip nesusiveda viskas. Visada zavejausi fizika, bet dabar ji virto sharlatinizmu. Kam sneket apie dalykus kuriu negalima irodyt ir dar is to daryt isvadas apie kitus dalykus? Va todel ir ner prasmes tiked BB teorija, nes ji paremta netiosioginiais ir neirodytais paskaiciavimais, kurie veda prie antriniu netiesioginiu isvadu.

VVV2 galbūt painioja matematines aktualiąją ir potencialiąją begalybes.

Skirkime fiziką nuo fizikos faktiniais duomenimis paremtų spekuliacinių hipotezių ir viskas bus OK. Ne tik fizikos mokslas tuo garsėja. Biologijoje, archeologijoje, istorijoje taip pat yra šių mokslų faktiniais duomenimis paremtų spekuliatyvių hipotezių.

tai vat, kad problema kyla, kad daugelis teorijas priima kaip uz gryna piniga. Juk db BB teorija praktiskai visiem atrodo kaip aksioma, o faktiskai ji nieko verta Bet visi remiasi ja ir dar isvedinaja tolimesnias teorijas remdamiesi neirodyta teorija, kas yra kvaila, nes taip vaziuojam i didesnes lankas. Ir taip tu teisus, cia liecia ne tik fizika, bet ir kitus mokslus, kadangi kokio nors tutanchamono kape rado piestuka, tai galima daryti prielaida, kad dinozaurai jau zinojo apie grafita, o dar anksciau pirmuonys jau deliojo anglies atomus, kad pagaminti grafita. Tai va ant kiek tai yra kvaila, nes vienintelis irodymas tik rastas peistukas, o einama iki antriniu netiesioginiu irodymai nepagristu prielaidu, kad pirmuonys gamino grafita. Tas pats ir Su BB beje, dar VVV2 nariui. Zodis ""skaciai" lygus zodziui "begalybe", va cia ir irodymas kad tai ne skaicius o savoka, juk zodis "skaiciai" apibrezia visus skaicius, kaip ir zodis ""begalybe"" Ar zodis "skaiciai" irgi yra skaicius?

Žmogaus protas visuomet yra linkęs spekuliuoti daugiau, nei rodo faktai.

Tai suprantama, kad smalsumas veda kazkur, bet remtis neirodyta teorija ir kurt ant jos apgrindu sekancia yra maziausiai kvaila...

)..

jau nelabai suprantu ka tu nori pasakyti? tai begalybe skaicius ar ne? ir kodel kvantine mechanika tau uzkerta kelia tikslinti? Viska gali tikslinti iki begalybes, instrumentai gali neleisti...

..

Tai greičiausiai psichologinis mechanizmas, kuris užpildo realaus žinojimo vakuumą.