Kur ritasi pasaulis? Žemės kelionė kosmose

- man nusibodo prieštarauti, bet tai Budos aprašytas prieš tris tūkstančius metų pasaulio pažinimo mechanizmas: -> stebėti reiškinį -> kelti hipotezę -> daryti prielaidą -> tikrinti eksperimentu - |__________________________________________________________________________|

Neturiu nieko prieš Budhą, labai Jį gerbiu. Problema ta, kad kai kurios hipotezės kol kas nepasiduoda eksperimentui. Atsižvelgiant į šių hipotezių globalumą kyla klausimas ar jos apkritai kada nors pasiduos eksperimentui ir bus patvirtintos fakto lygyje. Jei jas vertinti tik kaip darbines, šiuo metu aktualias, hipotezes, tai nieko tokio. Budha žemėje lankėsi prieš ~2500 m. Jei tikėti budizmo tradicija, tai Budha žemę aplanko periodiškai. Vadinasi Jo metodas pradžios neturi.

Tai cia tu apie skirtingus dalykus kalbi. Neapibreztumo principas sako, kad matuojant viena sunkiau pamatuoti kita. Bet ta viena tai tu gali juk tikslinti iki begalybes. Na teisingumo delei, reiktu sakyti " gali tikslinti artedamas link begalybes" Nes begalybe kaip tokia neegzistuoja Tai aiskiai pats perskaityk kas tas heizenbergo neapipbreztumas Nuorodoje jau pirmam sakinyje viskas pasakyta.

Na pagaliau pasidavei Pagaliau pasakei teigini su kuriuo negaliu nesutikti Bet kaip mes iki to priejom nesuprantu, nes tau teigiu ar klausiu vienu dalyku o tu tema kazkaip kreipi kreipi kol iki cia daejom

Ir vel jis pradejo... Tai pasakyt beleka ir as galiu, nuo to niekas nesikeicia. Va dabar sakau, kad as Dievas ir tikek manim. Tu bent kazkokiais argumentais remtumeisi... O kad matematika linksta i filosofija naudodama begalybes savoka, tai nereiskia, kad toks dalykas egzistuoja. Zinau as tas begalybiu savybes jos dar labiau filosofines nei pati begalybes savoka. Va kai zmones priima kaip uz gryna piniga tai ir prasideda paskui tokios teorijos kaip BB. ima begalybes ir skaiciuoja su jomis pridedami kitas begalybes ir iki begalybes taip imanoma nusipezet. Tu bent supranti, kas ta begalybe? Jei taip tai prasau paaiskink, kad tai ne abstrakcija, koks tai skaicius? Kur jis realiai naudojamas? Ka tu realiai gali skaiciuot naudojant begalybe? Su begalybes savoka tu gali tik filosofuot, nieko tu su ja nesuskaiciuosi...

Gali su smulkintuvu ar kuom kitu matuot mano zingsnius, vistiek tas neturi prasmes, tu gali tik didinti matavimo preciziskuma, bet begalybes tu niekada nepasieksi, tai ta ir noriu tau pasakyt, kad tu tik gali artet prie jos. Kaip tu tokio paprasto dalyko nesupranti Ir kur ten furje transformacijoje naudojama begalybe? Bet kur kur panaudosi begalybe gausi begalybe arba 0, tai jokia lygtis su begalybe neturi jokios fizines prasmes, tai tampa apstrakcija. Kitaip sakant filosofija arba 0 O del baigtinio pasaulio, tai nebuvau dar uz zemes ribu, ka jau kalbet apie kitas ribas, negaliu pasakyt kas ten. Remiantis ta pacia BB teorija - nieko, ten gi nei laiko nei erdves nera.

Niekad nepagalvojot kas yra erdvė ir kokia jos prigimtis? Erdvė yra tuštuma, kuri gali būti užpildyta. Tačiau kaip išvis tuštuma gali egzistuoti, jeigu niekas negali egzistuoti? Manau, jog erdvė (= tuštuma) tik iliuzija, kadangi visi esame su viskuo susiję, o kad kažką nuo kažko atskirt turi nieko nebūt, bet juk kaip sakiau niekas egzistuoti negali. Būtų nelogiška. Tik mūsų protas bando mus apriboti, rodydamas čia aš, o ten objektas, nors realiai čia vienas ir tas pats, tik sąlyginai skirtingame išsireiškime. Sistema sistemoje. Dokumentika apie erdvę: http://www.youtube.com/watch?v=CD5tBIqJU4U http://www.youtube.com/watch?v=WbRvHbtB9AQ Wiki: http://en.wikipedia.org/wiki/Nothing#Physics Dėl BB ir visatos "pabaigos" man priimtiniausia teorija, jog kažkada buvo ir vadinamas big crunch. Pagal energijos tvėrmės dėsnį energija negali atsirasti ir išnykti, ji gali tik transformuotis. Tokiu principu, galima kelti hipotezę, kad visa energija, kuri šiuo metu yra visatoje, IKI big bango buvo transformacijoje į vieną singuliarų "tašką" iš prieš tai buvusios visatos, kuri susitraukė iki kritinio momento ir vėl "sprogo". Skamba kaip science fiction, bet prašom paskaityti: http://en.wikipedia.org/wiki/Big_Crunch

1. Aš neneigiu diskretinio/baigtinio modelio, jis daug kur tinka ir daug kur pakanka jo tikslumo. 2. BB teorija yra tik hipotezė, aš tepabandžiau pateikti vieną iš galimų BB interpretacijų (kaip bangų atsiradimas ir sklidimas). 3. Posakis "nieko nėra" yra kvailiau už kvailą, galima sakyti tik kad nėra mums apčiuopiamo/žinomo ar pan.

Galaktikos tolsta ne nuo jo, o viena nuo kitos.

Tas tavo pvz labai prastas, nes tarp 4 ir 5 po kablelio nesusidarytu net miljonas skaitmenu su galimom reiksmem. o tai yra begalybe kartu maziau, nei begalybe, O nesusidarytu todel, kad tai priklauso nuo to kiek ielektrintu daleliu sutelksi skirtinguose taskuose ir sukelsi itampa tarp ju, situ daleliu skaicius yra baigtinis. beje jeigu zinai, tai leidziantis i kvantikos pasauli viskas vel pasidaro diskretiska, Kvantai ir yra energijos porcijos, kitaip ju nepaduosi. o tai kad tu nesupranti skirtumo tarp artejimo i begalybe ir pacios begalybes savokos tai juokinga. Nu dabar pats gerai pasedek ir pagalvok, tikrai pravers ateiciai tau paciam. Artejimas i begalybe reiskia, kad tu skaiciuoji iki kiek nori, tai suteikia tau laisve, bet pati begalybe neegzistuoja!!! Cia panasiai kaip kunas, kuris turi mase bando pasiekt sviesos greiti, tu gali artet prie jo kiek tik nori, bet niekaip jo nepaieksi, nes reikes begalines energijos, o "begaline"" neegzistuoja. Tai sitoje vietoje labai klysti su sitom savokom. Begalybe tai tas pats kas Dievas Dzeuas, nesuprasdami reiskiniu zmones ji sugalvojo, kad paaiskint zaibus. Viskas tapo paprasciau zaibus svaido dzeusas ir klausimu nebekyla. Aciu mokslininkam, kad jie siaip ne taip (biski belekaip) bet pabande paaiskinti zaibu prigimti, ir dzeusas nebeteko galios, bet pikta, kad jie patys emesi tokio pacio principo ir norint suskaiciuoti nesuskaiciuojamus dalykus ivede begalybe. Sharlatanai... bet tau vvv2 tai netrukdo - tiketi i begalybe?

Tai va, kad ne, ar straispnio neskaitei? Mes gi tuoj susigiminiuosim su andromeda, tikiuosi taiki ten chebra ir savokos - "begalybe" nenaudoja Bet cia taip gaunasi jeigu tiki BB teorija. Galaktikos gali tolti viena nuo kitos neturedamas epicentro nuo kurio jos tolsta tik jeigu pati erdve pleciasi o ne galaktikos kazkur juda, todel ir priejo fizikai prie tokios isvados kad yra tik toks variantas - erdves pletimasisi. Dar tamsioji energija padeda jai plestis, nes daugiau kazkaip ner kam stumt tu galaktiku, gi jos turetu traukt viena kita del gravitacijos. Na ir cia nesamones prasideda: niekas nemate tos tamsiosios energijos, negirdejo, neciupinejo ir neapciuops, nes greiciausiai tokio dalyko tiesiog nera. Reikia kazkaip sita spraga uzpildyt tai davai ivedam tamsiaja energija Mes su andromeda turetume susibiciuliaut del to, kad gravitacijai veikiant ir esnat netoli mes vienas kita traukiam (bent jau as taip suprantu). Neaisku kodel issiskyrem, nes BB metu visi buvom kruvoje, tai gravitacija turejo neleist mum aplamai pasklist po besipleciancia erdve.

Žemės paviršiaus pereina ~60 milijardų neutrinų. Tai, kad jų nejaučiame, nepadaro jų neegzistuojančiais.

Na o kodel negali pletimasis but toks? Plokscias modelis, tolygus pasiskirstymas, vienodai tolsta vieni nuo kitu, ne begalinio dydzio.

Pagal BB tai turbut antras modelis yra teisingas, nes viskas gi yra realiatyvu...

Na ir kas dabar apskaiciavo kad toks kiekis neutrinu praskrenda pro toki plota kas sekunde? jeigu nepamenat tai japonai isitaise labai giliai po zeme ir bando tuos neutrinus pagaut, Kaip jiem sekasi? Ogi nekaip, keliolika neutrinu per metus. dideliam vandens baseine, kuris plotu tikrai didesnis uz 1 kvadratini cm. Ar tai is vis neutrinai? Nes tai vel netiesioginiai stebejimai. Jie stebi zybsnius kitu atomo (fotonu nzn reiki patikslint kieno ten zybsniai tingiu ieskot info, bet jus galit lengvai susirast). Esme tame, kad nerutrinai ""ale "" ismusa energija is kitu daleliu ir taip jie yra fiksuojami, bet ar tai tikrai neutrinai ar dar koks velnias ten vyksta - niekas nepatvirtins tai va tiek ir kalbos apie tokias daleleles, kurios dar mistiskai ir sviesos greiti pralenkia

Pirmas, antras cia pagal reliatyvuma, o trecias darau prielaida, jog jei dabar viskas juda c greiciu, vadinasi judejo ir nuo big bango pradzios (space time invariance).