Potvyniai ir atoslūgiai byloja, kad Žemė Mėnulio kratosi vis greičiau (16)
Žemė nuo savęs Mėnulį stumia vis labiau – natūralus planetos palydovas nuo Žemės tolsta greičiau nei kada nors anksčiau per pastaruosius 50 mln. metų, rašo "NewScientist.com". Mokslininkai apie tokius Mėnulio orbitos spartumo pokyčius sprendžia iš naujo potvynių ir atoslūgių modelio. Be to, tyrimo rezultatai tyrėjams sudaro galimybes tiksliau įvertinti tikrąjį Mėnulio amžių – ši mįslė mokslininkus erzina jau seniai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mėnulio gravitacija sukuria kasdienius potvynių ir atoslūgių ciklus. Tai išsklaido energiją tarp šių dviejų kūnų, lėtina Žemės sukimąsi aplink savo ašį ir stumia Mėnulį nuo Žemės. Per metus Mėnulis nuo Žemės nutolsta maždaug 3,8 centimetro. Jei toks tolimo greitis buvo visados, Mėnulis turėtų būti tik 1,5 mlrd. metų senumo, nors kai kurios Mėnulio uolienos liudija jį esant 4,5 mlrd. metų senumo.
Purdiu universiteto (Indiana, JAV) tyrėjo Metju Hubero (Matthew Huber) vadovaujamas mokslininkų kolektyvas surinko duomenis apie prieš 50 mln. metų egzistavusias okeanų gelmes ir žemynų kontūrus, o gautus duomenis sudėjo į kompiuterinį modelį, kuriame imituojami priešistoriniai potvyniai ir atoslūgiai.
Paaiškėjo, kad energijos nuostoliai anuomet buvo tik perpus mažesni už dabartinius, tad Mėnulis tada nuo Žemės tolo lėčiau. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale "Geophysical Research Letters".
Anot M. Hubero, dabartinių pokyčių priežastis – Šiaurės Atlanto vandenynas, kuris dabar yra pakankamai platus, kad per visą jo teritoriją potvynio banga nuvilnytų kartą per 12 valandų.
Purdiu universiteto (Indiana, JAV) tyrėjo Metju Hubero (Matthew Huber) vadovaujamas mokslininkų kolektyvas surinko duomenis apie prieš 50 mln. metų egzistavusias okeanų gelmes ir žemynų kontūrus, o gautus duomenis sudėjo į kompiuterinį modelį, kuriame imituojami priešistoriniai potvyniai ir atoslūgiai.
Paaiškėjo, kad energijos nuostoliai anuomet buvo tik perpus mažesni už dabartinius, tad Mėnulis tada nuo Žemės tolo lėčiau. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale "Geophysical Research Letters".
Anot M. Hubero, dabartinių pokyčių priežastis – Šiaurės Atlanto vandenynas, kuris dabar yra pakankamai platus, kad per visą jo teritoriją potvynio banga nuvilnytų kartą per 12 valandų.
(16)
(1)
(6)