Aptikta šalčiausia Visatoje vieta (Video) (1)
Milimetrinių ir submilimetrinių radijo bangų teleskopu ALMA astronomai aptiko pačią šalčiausią mokslui žinomą vietą Visatoje, pranešė „Discovery News“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai Bumerango ūkas, kurio temperatūra siekia vos 1 kelviną (-272,15 laipsnių pagal Celsijaus skalę). Ji yra vos vienu laipsniu mažesnė už absoliutųjį nulį. Tai net šalčiau už silpną Didžiojo sprogimo atšvaitą, kuris yra natūralus kosminės erdvės temperatūrinis fonas, sakoma pranešime.
Kosminio teleskopo „Hubble“ nuotraukose Bumerango ūkas panašus į kaklaraištį „peteliškę“, nors anksčiau darytose nuotraukose dėl nepakankamo ryškumo labiau priminė vaiduoklio povyzą. ALMA radijo teleskopo tyrimai atskleidė, kad šis ūkas yra kur kas didesnė ir sparčiai besiplečianti kosminė struktūra.
Bumerango ūkas yra už maždaug 5 000 šviesmečių nuo Žemės Kentauro žvaigždyne. Jis laikomas palyginti jaunu ikiplanetiniu ūku. Priešingai nei sako pavadinimas, planetiniai ūkai yra atgyvenusios žvaigždės, panašios į mūsų saulę. Jos nusimeta savo išorinius sluoksnius ir tampa baltosiomis nykštukėmis, skleidžiančiomis intensyvią ultravioletinę spinduliuotę. Dėl to tokie ūkai švyti ryškiomis spalvomis, sakoma pranešime.
Bumerango ūkas yra tokiame raidos etape, kai žvaigždė dar nėra pakankamai įkaitusi, kad galėtų skleisti intensyvią UV spinduliuotę. Todėl dabar šis ūkas matomas kitų žvaigždžių šviesoje, atsispindinčioje nuo ūką gaubiančių dulkių dalelių. Dujos sparčiai veržiasi iš šios žvaigždės gelmių, plečiasi ir šąla, dėl to susidaro natūralus „šaldytuvas“, kuris atšaldo jį supančią kosminę erdvę iki itin žemos temperatūros.
Pranešama, kad nauji ALMA radijo teleskopu atlikti stebėjimai ne tik leido kruopščiai ištirti šio ūko struktūrą ir išmatuoti jo temperatūrą, bet ir išsiaiškinti, kad jo išorinės ribos yra šiek tiek įšilusios. Pasak mokslininkų, tai gali būti susiję su fotoelektriniu efektu, pirmą kartą matematiškai apibūdinto A. Einsteino. Tai reiškinys, kai šviesą sugeria kieta medžiaga, kuri po to pakartotinai ima spinduliuoti elektronus.
