Jei aptiksite purpurinę planetą, gali būti, jog aptiksite ir nežemišką gyvybę. Purpurinės bakterijos buvo vienos pirmųjų Žemės gyventojų, gyvenusių maždaug prieš 3 milijardus metų. Jei kurioje nors iš Žemei artimų egzoplanetų gyvena panašūs mikrobai, jų išskirtinis atspalvis turėtų būti matomas iš kosmoso.

Seniau atlikti tyrimai parodė, kad, galbūt, egzoplanetose būtų įmanoma aptikti augalijos skleidžiamą infraraudonųjų spindulių pėdsaką, remiantis signalu, skleidžiamu medžių bei kitų augalų Žemėje. Kai kurių mokslininkų teigimu, taip pat būtų galima ieškoti tam tikrų dujų planetų atmosferose, kurios galėtų susidaryti tik planetoje egzistuojant gyvybei. Visgi, labiausiai tikėtina aptikti mikrobines nežemiškos gyvybės formas, nes jos klestėjo daug seniau nei didesnės gyvybės formos išsivystė Žemėje ir išliks dar daug erų joms išnykus.

Esther Sanroma ir jos kolegos iš astrofizikos instituto Kanarų salose, svarstė, ar mikrobai, gyvenę mūsų planetoje, paliktų išskirtinį, iš toli matomą pėdsaką. Jei tyrėjų prielaidos pasitvirtintų, tikėtina, jog kokius pačius signalus būtų galima aptikti ir atokiose planetose. Atsakymo ieškojusi mokslininkų komanda sukūrė į Žemę panašų egzoplanetos modelį ir numatė keletą scenarijų, tokių kaip: kontinentų pasiskirstymas, debesų danga ir mikrobų gyvenimo sąlygos (ar jie gyvena vandenyje, ar sausumoje). Atliekant tyrimą nustatyta, kad purpuriniams mikrobams paplitus sausumoje arba maistinėmis medžiagomis gausiose pakrantėse, turėtų būti  skleidžiamas identifikuojamas signalas atsispindinčioje nuo planetos šviesoje. Tačiau jei mikrobai paplitę tik vandenynuose, spalvą aptikti daug sunkiau.

Lisa Kaltenegger iš Makso Planko Astronomijos instituto Heidelberge, nors ir nedalyvavusi eksperimente, teigė, kad pasaulis, kuriame gausu purpurinių bakterijų, galėtų palikti įdomų spektrinį pėdsaką. Tokį signalą galėtų užfiksuoti James Webb kosminis teleskopas, kurį numatoma paleisti į erdvę 2018 metais. Tiesa, norint pastebėti tokią planetą, būtina viena sąlyga: purpurinės planetos Saulė neturėtų būti per daug nutolusi nuo planetos. Saulė taip pat turėtų būti nedidelė, kad neužgožtų planetų savo orbitoje. Priešingu atveju dar teks palaukti naujos kartos, jautresnių teleskopų, kurie galėtų filtruoti ryškesnių žvaigždžių atspindį.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.

Komentarai (1)