Kosminė mįslė be aiškaus atsakymo: kuo iš tikro minta didžiausios juodosios skylės? ()
Supermasyvios juodosios skylės, randamos galaktikų centruose, atsirado labai anksti Visatos gyvenime. Praėjus vos 700 milijonų metų po Didžiojo sprogimo, jau buvo juodųjų skylių, kurių masė siekė milijardą Saulės masių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip jos taip greitai užaugo, kol kas nežinome. Viena iš pagrindinių problemų - juodosioms skylėms užaugti reikia, kad į jas kristų labai daug dujų, tačiau didelio tankio dujų telkiniai yra linkę formuoti žvaigždes, kurios išblaško dujas ir į juodąją skylę krenta nebe taip efektyviai.
Dabar skaitmeniniais modeliais pasiūlytas vienas galimas šios problemos sprendimas.
Jei juodoji skylė auga jaunoje galaktikoje, kurią stipriai apšviečia netoli esančios kitos, truputį labiau paaugusios, galaktikos spinduliuotė, tai pirmosios galaktikos dujų temperatūra gali pakilti tiek, jog žvaigždės joje nebesiformuoja.
Tada visos ar beveik visos jaunoje galaktikoje esančios dujos gali įkristi į juodąją skylę ir ją per mažiau nei milijoną metų užauginti iki milijono Saulės masių nuo pradinės masės, prilygstančios žvaigždės masei.
Tai - tik pirmas žingsnis iki milijardo Saulės masių, bet labai svarbus.
Milijono Saulės masių juodoji skylė jau gali ryti dujas ir žvaigždes iš gana didelio aplinkos tūrio, kuriame medžiagos turėtų būti užtektinai sparčiam augimui.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.
