Tolimiausias kosminio aparato aplankytas objektas sukėlė netikėtą skandalą - jo pavadinimas susijęs su naciais ()
Ultima Tulė, toliausiai nuo Žemės skriejantis kada nors kosminio aparato aplankytas dangaus kūnas, buvo pervadintas Arokotu, kilus nepasitenkinimui dėl ankstesnio pavadinimo sąsajų su naciais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš ledo ir uolienų sudarytas objektas, kurio naujasis pavadinimas Šiaurės Amerikos indėnų pouhatanų kalba reiškia „dangus“, skrieja tamsioje ir šaltoje Koiperio juostoje maždaug pusantro milijardo kilometrų toliau nuo Saulės nei Plutono orbita. Sausį jį tyrinėjo NASA zondas „New Horizons“, o jo atsiųstos nuotraukos parodė, kad šis kėglio arba besmegenio pavidalo dangaus kūnas sudarytas iš dviejų rutuliškų dalių su sąsmauka viduryje.
Techninis šio asteroido pavadinimas yra 2014 MU69, bet „New Horizons“ projekto komanda praminė jį Ultima Tule. Europos klasikinėje ir viduramžių literatūroje taip buvo vadinamas mitinis šiaurės kraštas už žmonijai pažįstamo pasaulio ribų.
Šis sprendimas išprovokavo piktų reakcijų, nes XX amžiaus pradžios vokiečių okultistai Ultima Tulę įsivaizdavo esant senovinę arijų (protoindoeuropiečių) protėvynę.
Vadinamosios Tulės draugijos nariai įkūrė politinę partiją, iš kurios išsivystė Adolfo Hitlerio Nacionalsocialistų darbo partija (NSDAP).
Tulės pavadinimas išlieka populiarus ultradešiniuosiuose sluoksniuose. Pavyzdžiui, taip vadinasi viena baltųjų viršenybę propaguojanti švedų roko grupė.
Oficialus naujas pavadinimas, parinktas „New Horizons“ komandos ir patvirtintas Tarptautinės astronomijos sąjungos (IAU), antradienį buvo paskelbtas per ceremoniją JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) būstinėje.
NASA pranešime apie skandalą dėl nacių niekaip neužsimenama.
„Arokoto pavadinimas atspindi įkvėpimą žvelgti į dangų ir domėtis žvaigždėmis bei kitais pasauliais, ne vien mūsiškiu“, – kalbėjo „New Horizons“ vyriausiasis tyrėjas Alanas Sternas, dirbantis Kolorado valstijos mieste Boulderyje veikiančiame Pietvakarių tyrimų institute.
Purdue universiteto meno ir dizaino profesorė emeritė Phoebe Farris, kuri pati yra yra iš pouhatanų sąjungai priklausančios pamankių genties, sakė naujienų agentūrai AFP buvusi paprašyta NASA kreiptis į pouhatanų vyresniuosius ir atsiklausti jų sutikimo.
„Visi atsiliepimai buvo teigiami, o [sprendimas kreiptis į genčių vyresniuosius] suvokiamas kaip garbė“, – nurodė ji.
„Kadangi esame dabartinės vadinamosios Šiaurės Amerikos, mums žinomos kaip Vėžlio sala, pirmieji gyventojai, yra derama, kad „atradimams“ mūsų padangėje, mūsų žemėje ir vandenyse būtų suteikiami vietiniai pavadinimai“, – kalbėjo Ph. Farris.
Tiek Hubble'o (Hablo) kosminis teleskopas, kuriuo 2014 metais buvo aptiktas minėtas objektas, tiek „New Horizons“ misija, vadovaujama Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) taikomosios fizikos laboratorijos, yra valdomi iš Merilando valstijos, kurios Česapiko įlankos regionas yra pouhatanų tėvynė.
Atsakydama į AFP užklausimą NASA pabrėžė, kad Ultima Tulė visuomet tebuvo neformalus pavadinimas, bet nepateikė jokių komentarų, ar skandalas dėl asociacijų su naciais kaip nors nulėmė sprendimą šio pavadinimo atsisakyti.
Neigiamas kontekstas
Tačiau astrofizikas Simonas Porteris, priklausęs atradimą padariusiai grupei ir vienas iš dabartinės „New Horizons“ misijos Saulės sistemos pakraštyje tyrėjų, sakė AFP: „Iš esmės nebuvo parodyta pakankamai uolumo.“
„Istoriškai šis pavadinimas buvo labai teigiamas, bet vėliau supratome, kad tam tikru kontekstu jis yra neigiamas“, – aiškino mokslininkas.
Arokotas yra tipiškas įšalęs objektas, išlikęs nesutrikdytas nuo Saulės sistemos susiformavimo maždaug prieš 4,5 mlrd. metų.
„Taigi, žvelgiant atgal laiku, iš esmės galima įsivaizduoti, kaip formavosi planetos“, – sakė S. Porteris.
„Tyrinėjame šio objekto paviršius, aiškinamės, iš ko jis sudarytas, ir mėginam suprasti, kaip susikūrė visa Saulės sistema“, – pridūrė jis.
Zondas „New Horizons“ šiuo metu yra ties Koiperio juostos, prasidedančios už Neptūno orbitos, išoriniu pakraščiu. Ilgainiui aparatas išskries už Saulės poveikio srities ir pateks į tarpžvaigždinę erdvę, kaip ir anksčiau paleisti zondai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“.
