Remiantis teoriniais Lentzo skaičiavimais, šie itin greiti solitoniniai sprendimai gali egzistuoti esant bendrajam reliatyvumui ir yra gaunami tik iš teigiamo energijos tankio, o tai reiškia, kad nereikia svarstyti egzotinių neigiamo energijos tankio šaltinių.

Turint pakankamai energijos, šių solitonų konfigūracijos galėtų veikti kaip „erdvės deformacijos burbulai“, galintys pasiekti superliuminalų judesį (greičiau nei šviesa) ir teoriškai leisti objektui praeiti per erdvės laiką.

Jei galėtume sugeneruoti pakankamai energijos, Lentzo tyrimų lygtys leistų nukeliauti iki artimiausios žvaigždės už mūsų Saulės sistemos ribų – Kentauro Proksimos – ir grįžti per vieną žmogaus gyvenimo trukmę. Palyginti, įprasta raketų technologija tai užtruktų daugiau nei 50 000 metų, ir tai vien tik kelionei pirmyn.

Vis dėlto, reikalingas energijos kiekis reiškia, kad šis deformacijos diskas kol kas yra tik hipotetinė galimybė.

Energijos kiekis, reikalingas tokio tipo varikliui, yra didžiulis. „Reikalinga energija 100 metrų ilgio erdvėlaiviui varyti šiuo judėjimu yra maždaug šimtus kartų didesnė už Jupiterio planetos masę“, - paaiškino Lentzas.

„Laimei, ankstesniuose tyrimuose buvo pasiūlyti keli energijos taupymo mechanizmai, kurie potencialiai gali sumažinti reikalingą energiją beveik 60 dydžio eilių (order of magnitude)“, - pranešime pridūrė Lentzas. Šiuo metu mokslininkas vis dar tiria, ar šių metodų modifikavimas yra įmanomas, siekiant, kad energijos lygis sumažėtų iki kokių nors labiau įgyvendinamų šių dienų inžinerijos galimybių.

Ankstesnis tyrimas, parodė, kad lygesnėms deformacijos burbulų formoms reikia mažiau energijos.

Abi komandos dabar palaiko ryšį, sako Lentzas, o tyrėjas ketina toliau dalytis savo duomenimis, kad kiti mokslininkai galėtų ištirti jo duomenis. Be to, Lentzas paaiškins savo tyrimus tiesioginiame „YouTube“ pristatyme kovo 19 d.

„Kitas žingsnis yra išsiaiškinti, kaip sumažinti astronominį energijos kiekį. Tada galime kalbėti apie pirmųjų prototipų kūrimą".

Komentarai (2)