Skamba neįtikėtinai, tačiau beatodairiškas kosminių palydovų skaičius gali sunaikinti ozono sluoksnį: kliuvo ir „Starlink“ – problemą kelia viena konkreti medžiaga, plačiai naudojama palydovuose (Video) (4)
Megažvaigždynai gali baigtis milžiniška problema.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Skylė ozono sluoksnyje, Žemės apsauginiame cheminiame skyde, kuris sugeria didžiąją dalį ultravioletinių Saulės spindulių, per pastaruosius kelis dešimtmečius po visuotinio chlorofluorangliavandenilių (CFC) uždraudimo pamažu sumažėjo. Tačiau mokslininkai dabar kelia nerimą dėl naujos skylės ozono sluoksnyje atsiradimo.
Ozono sluoksnio plonėjimo priežastis yra aliuminis megažvaigždynų palydovuose, pavyzdžiui, „SpaceX“ „Starlink“ tinkle.
Palydovas yra žmogaus sukurtas objektas, numatytam gyvenimo laikotarpiui patekęs į žemąją Žemės orbitą (LEO).
Dabar žemojoje orbitoje yra apie 5000 aktyvių ir neveikiančių palydovinių, o ateityje planuojama daugiau nei 40 000 „Starlink“ playdovų, taip pat viso pasaulio nacionalinių kosmoso agentūrų ir privačių kompanijų palydovų projektai, teigia Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai savo naujame „Scientific Reports“ tyrime.
Galėtų pasirodyti, kad ir meteoritai taip pat yra problema. Vis dėlto, meteoritai yra iš kitokio mineralų ir elementų nei mūsų specialiai gaminami dangaus robotai.
„Su pirmąja „Starlink“ karta galime tikėtis maždaug 2 tonų mirusių palydovų, kasdien grįžtančių į Žemės atmosferą. Tačiau meteoroidai dažniausiai yra uoliena, kurią sudaro deguonis, magnis ir silicis. Palydovai dažniausiai yra aliuminis, kurio meteoroiduose yra tik labai nedaug, apie 1 procentą“, – sakė tyrimo pagrindinis autorius Aaronas Boley.
Aliuminis yra problemos esmė. Pirma, sudegęs jis virsta atspindinčiu aliuminio oksidu, kuris gali virsti netyčiniu geoinžinerijos eksperimentu pakeisiančiu Žemės klimatą.
Antra, aliuminio oksidas gali pažeisti ozono sluoksnį ir net suformuoti naują skylę jame. Pažvelkime į kiekvieną grėsmę atskirai ir pabandykime jas išsiaiškinti.
Neteisinga geoinžinerija
Geoinžinerija yra technologijos, kuriomis siekiama pakeisti klimatą ar kitą fizinę realybę planetoje. Pagrindinė prasmė, kurią dauguma žmonių sieja su šiuo žodžiu, yra Saulės geoinžinerija, eksperimentinė idėja kovai su klimato kaita. Tai apima atspindinčių aerozolių paleidimą, kurie „užblokuos Saulę“ atgal į kosmosą ir neva atvėsins planetą, o tai Billas Gatesas ilgainiui nori išbandyti.
Bet mes tiesiog nežinome, kaip didelio masto geoinžinerija galėtų paveikti planetos klimatą.
Mokslinės fantastikos siužete „Snowpiercer“ geoinžinerija Žemę pavertė negyvu ledo kamuoliu, kurio vieninteliai išgyvenusieji turi susigrūsti nesustojančiame traukinyje. Tai, tikriausiai, blogiausias mūsų scenarijus.
Aliuminio oksidas išsklaido daugiau šviesos nei stiklas, o lūžio rodiklis yra apie 1,76, palyginti su stiklo - 1,52 ir apie 1,37 paprasto aliuminio.
„Antropogeninis aliuminio nusodinimas atmosferoje geoinžinerijos kontekste jau seniai siūlomas kaip būdas pakeisti Žemės albedo. Šie pasiūlymai buvo moksliškai prieštaringi, o kontroliuojami eksperimentai sulaukė didelio prieštaravimo. Palydovų megažvaigždynai pradės šį procesą kaip nekontroliuojamą eksperimentą“, – rašo tyrėjai.
Tęsinys kitame puslapyje:
Dar viena ozono skylė?
Vėlgi, aliuminio oksidas iškyla priešakyje. Degant aliuminiui, jis gali chemiškai reaguoti su ore esančiu ozonu ir sudaryti aliuminio oksidą, taip išeikvodamas atmosferoje natūraliai esantį ir mus apsaugantį ozoną. Atmosfera gali absorbuoti nedidelį šių cheminių medžiagų kiekį be blogo poveikio, tačiau orbitoje skriejant dešimtims tūkstančių palydovų, natūraliai oksido kiekis padidės.
Tai papildo kiekvienu raketos paleidimu ozonui daromą žalą, „Raketos kelia grėsmę ozono sluoksniui, išmesdamos radikalus tiesiai į stratosferą, o kietojo kuro raketos daugiausiai žalos padaro jose esančiu vandenilio chloridu ir aliuminio oksidu", – rašo mokslininkai.
Nors palydovai paprastai suyra virš stratosferos, kurioje yra daugiausia ozono, kietosios dalelės gali nusileisti žemyn į stratosferą, kur jos reaguoja su ozonu, sakė meteoroidų medžiagos ekspertas Gerhardas Drolshagenas. Aliuminio oksido kiekiai pasieks tokį lygį, kad tai vėliau sukels didelių problemų.
Neužtikrinta ateitis
Jau yra patvirtinta, kad ateinančiais metais bus paleista daugybė palydovų – šis tyrimas padės geriau suprasti kai kurias galimas to pasekmes.
Pirmiausia, autorių teigimu, problema yra neadekvati politika, reguliuojanti palydovų eksploatavimo pabaigos taisykles.
Antra, Tarpžinybinis kosminių šiukšlių koordinavimo komitetas rekomenduoja, bet negali priversti, kad būtų įrengtos palydovų susidūrimų prevencijos ir orbitos korekcijos technologijos. Nesunku suprasti, kad tai kainuoja didžiulius pinigus, kai vienu metu planuojama paleisti dešimtis tūkstančių palydovų.
Tyrėjai taip pat teigia, kad daugybė planuojamų paleisti palydovų kelia grėsmę paprastai astronomijai dėl šių palydovų sukeliamos šviesos taršos ir dangaus vaizdp užgriozdinimo. „Menkai įsisąmoninama, kad Žemės orbita yra baigtinis išteklius, kosmosas ir Žemės aplinka yra susijusios, o vieno veikėjo veiksmai gali paveikti visus. Kol tai nepasikeis, gresia daugybė kosminių tragedijų“, – daro išvadą tyrėjai.
