Mokslininkai įspėja apie ateivių invazijas ir planetos biologinio saugumo poreikį: „tai pasaulinė biologinio saugumo problema“ ()
Kosmoso tyrinėjimų era kelia naują pavojų – invaziją. Pavojus kyla ne dėl mažų žalių žmogeliukų, atvyksiančių skraidančiomis lėkštėmis, bet dėl mikrobiologinio Žemės užteršimo ir atvirkščiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anthony Ricciardi iš McGill universiteto kartu su kolegomis aprašo tokių organizmų keliamus pavojus ir išdėsto požiūrį į grėsmę. Jų tyrimas publikuojamas „BioScience“.
Mokslininkai įspėja, kad biologinė tarša kelia pavojų ir ekosistemoms, ir žmonių gerovei. „Dėl didelių išlaidų išteklių sektoriams ir žmonių sveikatai biologinė invazija yra pasaulinė biologinio saugumo problema, kuri reikalauja griežtų tarpvalstybinių sprendimų“, – sako Ricciardi ir jo kolegos.
Ir ši grėsmė gali būti labiau tiesioginė, nei buvo tikėtasi anksčiau. Nepaisant didelio mikrobiologinio atsargumo tarp kosmoso agentūrų, teigia autoriai, „NASA „švariose patalpose“, naudojamose erdvėlaiviams surinkti, buvo aptiktos bakterijų padermės, pasižyminčios itin dideliu atsparumu jonizuojančiai spinduliuotei, džiovinimui ir dezinfekavimo priemonėms.
Tačiau straipsnyje aprašytas galimas šio nerimą keliančio scenarijaus sprendimo būdas: atsirandanti invazijos mokslo sritis, kurioje tiriama organizmų įvedimo priežastis ir pasekmės už jų išsivystymo ribų.
„Invazijos mokslo tyrimai atnešė naujų įžvalgų apie epidemiologiją, greitą evoliuciją, ryšį tarp biologinės įvairovės ir bendruomenės stabilumo bei plėšrūnų ir grobio, parazitų ir šeimininkų sąveikos dinamiką, be daugelio kitų sąvokų“, – sako Ricciardi ir jo kolegos.
Toliau jie paaiškina, kad „ankstyvo aptikimo, pavojų įvertinimo, greito reagavimo ir izoliavimo procedūrų protokolai, šiuo metu naudojami invazinėms rūšims Žemėje, gali būti pritaikyti kovojant su galimais nežemiškais teršalais“.
Autoriai pabrėžia daugybę invazijos mokslo įžvalgų, kurias būtų galima panaudoti kosmoso biologinio saugumo klausimais, pavyzdžiui, tai, kad izoliuotos sistemos, tokios kaip salos, ežerai ir atokios buveinės, yra labiausiai pažeidžiamos invazijos grėsmių. Panašiai invazijos biologija suteikia įžvalgų apie invazijos prognozavimo sunkumus ir esminę ankstyvo aptikimo svarbą valdant mikrobų grėsmes. Ricciardi ir jo kolegos teigia, kad nešiojamos realaus laiko DNR sekos nustatymo technologijos, kartu su žinomų organizmo teršalų duomenų bazėmis, galėtų padėti greitai reaguoti.
Nepaisant jų vertės kosmoso biologiniam saugumui, autoriai teigia, kad invazijos biologai dar turi dalyvauti Kosmoso tyrimų komiteto planavime. Jie teigia, kad tai netrukus turėtų pasikeisti, nes „didesnis invazijos biologų ir astrobiologų bendradarbiavimas sustiprintų esamus tarptautinius planetos biologinio saugumo protokolus – tiek Žemei, tiek nežemiškiems kūnams, kuriuose gali būti gyvybė“.
