[Žinios trumpai] Astronomai atrado naujo tipo juodąsias skyles: gali paaiškėti mūsų galaktikos centre esančio Šaulio A* kilmė ()
Kitokios juodosios skylės gali suteikti naujos informacijos apie supermasyvios juodosios skylės Sagittarius A* (Šaulio A*) kuri yra mūsų galaktikos centre, kilmę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai iš Šiaurės Karolinos valstijos universiteto (JAV) nykštukinėse galaktikose aptiko anksčiau nežinomų juodųjų skylių, kurios leidžia suprasti supermasyvios juodosios skylės, esančios Paukščių Tako centre, evoliuciją, praneša „SciTechDaily“.
Mokslininkai mano, kad Paukščių Takas susiformavo susiliejus daugeliui nykštukinių galaktikų. Ir šis procesas tęsis. Pavyzdžiui, gerai žinomos galaktikos Didysis Magelano debesis ir Mažasis Magelano debesis kada nors taip pat taps mūsų galaktikos dalimi. Tokių nykštukinių galaktikų centre yra didžiulės juodosios skylės, o susijungimo su milžiniška galaktika metu jų „skyles“ praris mūsų juodoji skylė Sagittarius A*. Nors astronomams tik neseniai pavyko gauti pirmąjį šio objekto vaizdą, kai kurie mokslininkai mano, kad šios nuotraukos gali būti klaidingos.
Naujas amerikiečių mokslininkų tyrimas rodo, kad masyvios juodosios skylės nykštukinių galaktikų centruose yra daug dažnesnės, nei manyta anksčiau.
„Tai nuostabus atradimas, nes šios juodosios skylės slėpėsi mums visai prieš akis“, – sako Mugdha Polymera iš Šiaurės Karolinos valstijos universiteto.
Astronomai gali aptikti juodąsias skyles tik tada, kai jos auga. Šio proceso metu jos sugeria aplink save esančias medžiagas akreciniame diske (diskinis dujų, dulkių ar plazmos srautas aplink astronominį objektą) ir išskiria spinduliuotę.
„Yra specialių metodų, leidžiančių nustatyti, kas yra kas. Būtent informacijos atrankos procese pavyko aptikti daug masyvių juodųjų skylių nykštukėje galaktikoje. Ir tai rodo, jog jos ten yra labiau paplitusios, nei manyta anksčiau“, – sako Sheila Kannappan iš Šiaurės Karolinos valstijos universiteto.
Anot tyrinėtojų, dabar teorija sutapo su praktika ir paaiškėjo, kad nykštukinėje galaktikoje, kuri daugiausia susideda iš vandenilio ir helio, ne tik užgimsta žvaigždė, bet joje auga ir juodoji skylė.
„Mūsų duomenys rodo, kad tai ne tik augančios juodosios skylės, bet ir visiškai naujo tipo juodosios skylės. Mažiausiai 80 % šių objektų nykštukinėse galaktikose priklauso naujajam tipui“, – sako M. Polymera.
Mokslininkai mano, kad šios juodosios skylės yra pagrindiniai supermasyvių juodųjų skylių, tokių kaip Šaulio A*, Paukščių Tako centre, blokai.
Šios galaktikos vystosi ne tik dėl spartaus naujų žvaigždžių formavimosi, bet ir dėl augančių masyvių juodųjų skylių.
„Dabar norime gauti dar daugiau informacijos apie jas“, – sako Sh. Kannappan.