Nors Didžiosios Britanijos „East Anglia“ universitetas, sukėlęs "climategate" skandalą ir pažeidė įstatymus nuslėpdamas svarbią informaciją apie klimato kaitą, bausmės jam pavyko išvengti, rašo portalas kaunodiena.lt, cituodamas dienraščio „The Times“ publikaciją.

Mokslininkų sąmokslas

Atsisakęs paviešinti duomenis, susijusius su mokslininkų teiginiais, kad pasaulio klimato atšilimą sukelia žmogaus į aplinką išmetami teršalai, universitetas pažeidė Didžiosios Britanijos Informacijos laisvės aktą. Tačiau jam greičiausiai pavyks išvengti atsakomybės, nes skundas buvo pateiktas per vėlai. Nuo to laiko jau praėjo šeši mėnesiai.

Skandalas kilo prieš pat Kopenhagos viršūnių susitikimą klimato kaitos klausimais praėjusių metų gruodį, kai buvo pavogti ir paviešinti „East Anglia“ universiteto mokslininkų elektroniniai laiškai. Paaiškėjo, kad mokslo įstaigos darbuotojai ir vadovai trukdė tyrimų informacijos apie klimato kaitą viešinimui. Netrukus į viešumą iškilo dar vienas skandalingas faktas: mokslininkai melavo, kalbėdami apie greitai tirpstančius Himalajų ledynus.

Slėpė informaciją nuo kritikų

Kas pavogė elektroninius laiškus, iki šiol nenustatyta. Viename jų „East Anglia“ universiteto klimato tyrimų padalinio vadovas profesorius Philas Jonesas prašė kolegos ištrinti visus laiškus, susijusius su Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2007 m. pateikta ataskaita. Šie laiškai buvo skirti Pensilvanijos universiteto klimatologui Michaelui Mannui, sukūrusiam vadinamąjį ledo ritulio lazdos grafiką, rodantį, kad nuo 1900 m. temperatūra Žemės paviršiuje staigiai šovė aukštyn. Dėl to kritikai pradėjo vadinti M.Manną ir jo kolegas ledo ritulio komanda.

Ph.Jonesas elektroniniame laiške kolegai taip pat pranešė, kad įtikino universiteto vadovybę ignoruoti klimato kaitos skeptikų prašymus suteikti informacijos.

Vienas tokių skeptikų - į pensiją išėjęs inžinierius Davidas Hollandas - dėl universiteto veiksmų kreipėsi į atsakingas institucijas. Vyras ieškojo informacijos, kuri galėtų patvirtinti jo teoriją, kad „East Anglia“ pažeidė IPCC taisykles, norėdama diskredituoti klimato kaitos skeptikus.

„Paviešinti elektroniniai laiškai rodo, kad į pono Hollando prašymus, grindžiamus Informacijos laisvės aktu, nebuvo atsakyta, kaip reikalauja įstatymai, - padarė išvadą Informacijos komisaro tarnyba. - Akto 77 straipsnis draudžia viešai įstaigai nepagrįstai slėpti informaciją.“

Informacijos komisaro tarnyba ragina pakeisti įstatymus, kad ateityje tokius pažeidimus padarę asmenys negalėtų išsisukti nuo atsakomybės.

Galimybė manipuliuoti informacija

Klimato kaitos skeptikai, susibūrę tinklaraštyje „Climate Audit“, jau beveik dešimtmetį kritikuoja Ph.Jonesą ir jo kolegas iš „East Anglia“ universiteto už tai, kad jie remiasi IPCC išvada, jog temperatūra mūsų planetoje kyla dėl žmogaus veiklos. Kritikai pateikė universitetui krūvą prašymų suteikti informacijos.

Ph.Jonesas buvo įsitikinęs, kad jie stengiasi sužlugdyti jo tyrimą. Atsakydamas į vieną skeptikų prašymą, profesorius rašė: „Šiam tyrimui skyrėme maždaug 25 metus. Kodėl turėčiau rodyti jums jo duomenis, jeigu jūsų tikslas yra rasti jame klaidų?“

Didžiosios Britanijos vyriausybės vyriausiasis patarėjas mokslo klausimais Johnas Beddingtonas universiteto „East Anglia“ darbuotojų elgesį pavadino pavojingu. „Slepiant informaciją atsiranda galimybė ja manipuliuoti. Atvirumas atneša daugiau naudos ir atsveria šią grėsmę“, - teigė jis laikraščiui „The Times“.

„Šios prognozės - visiška nesąmonė“

„Ar po tokių skandalų dar galima tikėti mokslininkų pateikiamomis klimato kaitos prognozėmis?“ - klausia Vokietijos laikraštis „Der Spiegel“. Iš pradžių šešėlis ant mokslininkų krito, kai į viešumą pateko pavogti elektroniniai laiškai. Prieš savaitę IPCC pakeitė 2007 m. pateiktą prognozę apie tirpstančius Himalajų ledynus. Abejonių sukėlė ir kiti pareiškimai.

Bene daugiausia ginčų kylą dėl Siačeno ledyno. IPCC dabar prognozuoja, kad jis gali ištirpti jau 2035 m. Pasak komisijos, iki to laiko gali išnykti dar tūkstančiai Himalajų ledynų. Tai turės tragiškų padarinių milijardams gyventojų, kurie yra priklausomi nuo kalnuose susiformuojančio vandens.

„Šios prognozės yra visiška nesąmonė, - tvirtina Nebraskos universiteto geologas ir ledynų ekspertas Johnas Shroderis. Jo atlikti tyrimai rodo visiškai kitokius rezultatus. Pastaruosius tris dešimtmečius JAV mokslininkas daug keliavo po Himalajus, apsiginklavęs matavimo instrumentais. Jo atradimai prieštarauja IPCC teiginiams. „Nors dalis ledynų traukiasi, kiti išlieka stabilūs, o kai kurie netgi plečiasi“, - tvirtina J.Shroderis.

Kodėl niekas neįžvelgė klaidos?

IPCC prognozuojant padaryta klaida labai nuvylė ir Vokietijos aplinkos ministrą Norbertą Röttgeną. „IPCC ataskaitoje padaryta klaida yra labai rimta, jos neturėjo būti, - sakė politikas. - Mokslininkų tikslumas yra labai svarbus, nes remdamiesi jų duomenimis politikai priima sprendimus.“

N.Röttgeną labai stebina tai, kad tiek ilgai niekas negalėjo paneigti klaidingos prognozės, nors prie IPCC ataskaitos prisidėjo maždaug 3 tūkst. mokslininkų.

Klysti yra žmogiška, teisinasi ataskaitos autoriai. Tačiau kiti klimatologai reikalauja atsakomybės. Jie reikalauja, kad IPCC pirmininkas, Nobelio premijos laureatas Rajendra Pachauri pasitrauktų iš posto. Pastarasis neigia kaltę ir trauktis nesiruošia.

Įtartina IPCC pirmininko veikla

Klaidingos prognozės istorija prasidėjo 1999 m., kai Didžiosios Britanijos žurnalas „New Scientist“, remdamasis Indijos mokslininko Syedo Hasnaino pasakojimu, paskelbė, kad Himalajų ledynai iki 2035 m. gali ištirpti. S.Hasnainas dabar dirba Naujojo Delio Energijos ir išteklių institute, kuriam vadovauja ne kas kitas, o IPCC pirmininkas R.Pachauri.

IPCC klaida paaiškėjo dar praėjusių metų lapkritį, kai Indijos aplinkos ministerijai dirbantis mokslininkas pristatę savo ataskaitą apie Himalajų ledynų būklę. Tačiau R.Pachauri mokslininko išvadas pavadino prasimanymais.

Netrukus R.Pachauri ir S.Hasnainas paskelbė apie naujus Himalajų ledynų tyrimus. Stambiausias pasaulio automobilių gamintojas „Toyota“ jiems skyrė 80 tūkst. JAV dolerių. Praėjusią savaitę ši bendrovė už savo hibridinį automobilį „Prius“ gavo 1,5 mln. JAV dolerių premiją. Komisijos pirmininkas buvo R.Pachauri.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Kauno diena

Komentarai (13)