Gruodžio 7 d., Danijos sostinėje Kopenhagoje prasidėjo dvylika dienų truksianti pasaulinė klimato kaitos problemoms skirta 15-oji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencija ir 5-asis Kioto protokolo šalių susitikimas.

Šiame forume dalyvauja daugiau kaip 15 tūkst. delegatų iš 192 šalių. Konferencijos metu bus deramasi dėl tarptautinės klimato kaitos sutarties, kuri padėtų užkirsti kelią pasauliniu mastu grėsmę keliantiems klimato kaitos pokyčiams. Tai didžiausios per visą istoriją pasaulinės derybos dėl klimato valdymo klausimų.

Prie to pačio priminsime, jog forumo išvakarėse įvyko skandalas, kurio metu aiškėja kai kurių mokslininkų neatsakingi veiksmai pateikiant objektyvius klimato kaitos duomenis. Tai paskatino diskusijas, jog visa klimato kaitos istorija, kaltinanti žmogaus ūkinę veiklą, tėra didelis muilo burbulas, išpūstas politikų, verslininkų ir žiniasklaidos (apie tai galite paskaityti šiuos komentarus: Pijus Krūminas. Climategate ir politizuota klimatologija ir Aidanas Praleika. Pasaulinis atšilimas: mitas sklaidosi).

Nežiūrint šios skandalo, pats forumas tęsiasi kaip ir planuota. Derybos kulminaciją pasieks kitą savaitę, kai į konferenciją atvyks daugelio šalių aplinkos ministrai. Po jų Kopenhagoje rinksis ir valstybių bei vyriausybių vadovai. Gruodžio 18 d. atvyks maždaug šimto šalių lyderiai, tarp jų ir JAV prezidentas Barackas Obama.

Šio viršūnių susitikimo tikslas - sudaryti naują paktą dėl taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo po to, kai 2012 m. baigs galioti Kioto protokolas. Dabartinis Kioto protokolas buvo pirmasis pasaulio susitarimas dėl išmetamų šiltnamio dujų kiekio mažinimo.

Lietuvos pozicija

Lietuva, kaip sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, Kopenhagos konferencijoje iš esmės laikysis bendros suderintos Europos Sąjungos pozicijos. Pagrindinis ES siekis - šioje konferencijoje patvirtinti vieningą teisiškai privalomą tarptautinį susitarimą, kuris įsigaliotų 2013 m. sausio 1 d. ir apimtų visus ES svarbiausius susitarimo elementus.

Mūsų šalies vyriausybė oficialiai remia ES požiūrį, kad ir išsivysčiusios, ir labiausiai pažengusios besivystančios šalys turėtų įsipareigoti imtis atitinkamų veiksmų klimato kaitai švelninti ir prie jos prisitaikyti. Siekiant išlaikyti vidutinės pasaulio temperatūros augimo apribojimą iki 2 laipsnių, palyginti su priešpramoninio laikotarpio temperatūra, išsivysčiusios šalys turėtų įsipareigoti sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį 25-40 proc. iki 2020 m. ir 80-95 proc. iki 2050 m., palyginti su 1990 metais. Labiausiai pažengusios besivystančios šalys turėtų sumažinti šių dujų kiekį 15-30 proc. iki 2020 m., palyginti su įprasta veikla.

Lietuva, pasak Gedimino Kazlausko, laikosi pozicijos, kad visos ekonomiškai išsivysčiusios šalys, atsižvelgiant ir į jų galimybes mokėti, ir į išmetamą šiltnamio dujų kiekį, turėtų įsipareigoti teikti finansinę paramą besivystančioms šalims, kad šios galėtų įgyvendinti veiksmus klimato kaitai švelninti ir prie jos prisitaikyti. Todėl Kopenhagos susitarime turi būti aiškiai nustatyta, kad ne vien tik ES valstybės, bet ir kitos ekonomiškai išsivysčiusios šalys taip pat privalo prisiimti įsipareigojimus tokiems veiksmams finansuoti.

Pirmosios forumo dienos

Kaip ir derėjo tikėtis, konferencija prasidėjo klimato kaitą remiančių mokslininkų ir aktyvistų pateiktomis niūriomis prognozėmis dėl sausrų ir potvynių, audrų ir kylančio vandenynų vandens lygio, jei šio 12 dienų truksiančio derybų maratono metu nebus pasiektas ambicingas kovos su klimato kaita paktas.

Danijos ministras pirmininkas Larsas Loekke Rasmussenas priminė susirinkusiems, kad pasaulis su viltimi žvelgia į Kopenhagą, jog bus siekiama užtikrinti ateities kartų būvį. „Ateinančias dvi savaites Kopenhaga bus Hopenhaga (vilties miestas). Iki konferencijos pabaigos mes turime įstengti grąžinti pasauliui tai, ką jis suteikė mums šiandien: geresnės ateities viltį“, – sakė jis.

Atidarymo ceremonija prasidėjo trumpu mokslo fantastikos filmu apie ateities vaikus, kurių laukia apokaliptinės audros ir dykumų kraštovaizdžiai, jeigu pasaulio lyderiams nepavyks imtis veiksmų jau šiandien. „Padėkite išgelbėti pasaulį, prašau“, – filmuko pabaigoje prašo persigandusi mergaitė.

Antrąją Kopenhagoje vykstančios klimato konferencijos dieną, antradienį, Jungtinių Tautų (JT) meteorologijos agentūra paskelbė, kad pastarasis dešimtmetis buvo bene šilčiausias per meteorologinių matavimų istoriją, o šie metai taip pat tikriausiai bus vieni šilčiausių.

Kai kuriuose regionuose (dalyje Afrikos ir Centrinėje Azijoje) šie metai tikriausiai bus patys šilčiausi, tačiau, vertinant pasauliniu mastu, 2009–eji „tikriausiai taps penktaisiais šilčiausiais metais“, – sakė Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) generalinis sekretorius Michelis Jarraud. Pastarasis dešimtmetis (2000–2009) „tikriausiai bus pats šilčiausias – šiltesnis už praeito amžiaus 10–ą ir 9–ą bei visus kitus dešimtmečius“, – pridūrė jis.

Šie duomenys buvo paskelbti tuo metu, kai vyksta dvi savaites truksiantis intensyvus 192 šalių specialistų darbas, kuriuo siekiama susitarti dėl naujos tarptautinės sutarties, turinčios padėti pažaboti pasaulinius klimato pokyčius.

Antradienį Kopenhagos konferencijos delegatai gilinosi į technines „matų sistemų“ ir „dujų apskaitos“ detales. Tuo metu vyriausybių pareigūnai derino poziciją, kurią planuojama pateikti kitos savaitės pabaigoje, kai daugiau nei 100 valstybių vadovai, tarp jų JAV prezidentas Barackas Obama, susitiks Kopenhagoje paskutinėmis derybų dienomis.

Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas ragino kitas Europos šalis įsipareigoti labiau sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir tapti pavyzdžiu Jungtinėms Valstijoms bei kitoms šalims, kad šios Kopenhagoje taip pat pasižadėtų nuveikti daugiau.

„Turime įtikinti (kitas) šalis, kad jos privalo nuveikti ne mažiau, nei sako norinčios daryti. Nepakanka pasakyti: “Galiu padaryti, galėčiau padaryti, galbūt padarysiu„. Noriu užsitikrinti, kad Europos Sąjunga (ES) būtų įtikinta mažinti (dujų išmetimus) iki 30 proc.“ – G.Browną citavo britų dienraštis „The Guardian“.

ES pažadėjo iki 2020 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus iki 20 proc., lyginant su 1990 metų lygiu. Šiuo metu Bendrijos lyderiai svarsto, ar šią kartelę būtų galima pakelti iki 30 proc., jeigu kitos šalys taip pat sieks ambicingų tikslų. Vyriausybių vadovai dėl tokių priemonių turės galimybę tartis ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiančiame Bendrijos viršūnių susitikime.

Konferencija iš arti

Kitą savaitę visi interneto lankytojai galės žvilgtelėti į konferenciją savo akimis. Gruodžio 15 dieną “YouTube” bei CNN surengs ir tiesioginiai transliuos debatus iš Kopenhagoje vyksiančios konferencijos. Debatuose dalyvaus pasaulio lyderiai ir aktyvistai. Jie atsakinės į įdomiausius “YouTube” vartotojų klausimus. Visi gali palikti savo ir balsuoti už kitų atsiųstus klausimus.

Tad jei norite apie klimato kaitą paklausti pasaulio lyderių, tai galite padaryti adresu www.youtube.com/cop15 iki gruodžio 14 dienos. Gaila, kad klausimų negalima užduoti lietuvių kalba. Galima rusų, anglų, vokiečių, lenkų ir kt.

Komentarai (9)