Vandenynų gelmėse klesti daugybės rūšių mikroorganizmai, kurie žmogui dažniausiai net neįžiūrimi plika akimi. Ramiojo vandenyno dugne kai kurios siūlinės bakterijos sudaro milžiniškus balkšvus „kilimus“, kurie pagal plotą prilygsta tokioms šalims kaip Graikija.

Per tyrimą, kuris buvo atliktas vykdant dešimtmetį trukusį projektą „Jūrų gyvybės surašymas“ (Census of Marine Life), buvo atrasta daug anksčiau nežinomų mikroorganizmų - zooplanktono, vėžiagyvių, kirmėlių, žuvų ir kitokių organizmų rūšių. Kai kurie iš jų atrodo panašūs į padarus iš mokslinės fantastikos filmų, tačiau nuo šių sutvėrimų labai priklauso visa vandenynų gyvybė. „Jokia kita vandenynų gyvybės karalystė nebuvo nuodugniau ištyrinėta per šį „Surašymą“ negu mikrobų pasaulis“, - sakė jūrų mikroorganizmų tyrimams vadovaujantis Mitchas Soginas (Mičas Sodžinas) iš Jūrų biologijos laboratorijos, įsikūrusios Masačusetso mieste Vuds Hole.

Tyrėjai nustatė, kad vandenynuose esančių vienaląsčių mikroorganizmų yra „nonilijonas“ (skaičius su 30 nulių), o jų bendras svoris prilygsta 240 milijardams didžiausių sausumos gyvūnų - Afrikos dramblių. Mikroorganizmų pasaulio, kuris sudaro 50-90 proc. vandenynų biomasės, išsamesni tyrimai padeda geriau suvokti galimus pokyčius vandenynuose, susijusiuose su klimato kaita arba tarša.

Vieni iš didžiausių pasaulyje gyvybės darinių yra vandenynų dugną nukloję milžiniški bakterijų kolonijų kilimai, sudaryti iš spagečius primenančių pluoštų. Tokios bakterijos minta vandenilio sulfidu ir gyvena mažai deguonies turinčiuose Ramiojo vandenyno vandenyse prie Peru ir Čilės krantų. „Žvejai kai kada negali ištraukti iš dugno tinklų, nes juose daugiau bakterijų negu krevečių“, - „Jūrų gyvybės surašymo“ mokslinės valdybos komiteto pirmininko pavaduotojas Victoras Gallardo (Viktoras Galardas) sakė naujienų agentūrai „Reuters“. - Mes jų rasdavome iki kilogramo kvadratiniame metre“.

Pasak tyrėjų, šios bakterijos nuklojusios maždaug Graikijos arba Alabamos valstijos teritorijai prilygstantį plotą - apie 130 tūkstančių kvadratinių kilometrų. Šios bakterijos nuodingos žmonėms, tačiau jomis minta krevetės ir kirmėlės, savo ruožtu maitinančios turtingus Ramiojo vandenyno žuvų išteklius. Panašių bakterijų aptikta deguonies mažai turinčiuose vandenyse prie Panamos, Ekvadoro, Namibijos ir Meksikos, taip pat kai kurių lašišų auginimo ūkių „mirties zonose“. Tokios ekosistemos Žemėje suklestėjo prieš 2,5 milijardo metų ir buvo vyraujančios dar prieš 650 milijonų metų.

Per „Jūrų gyvybės surašymą“, kuris baigsis 2010 metų spalį, tikimasi užregistruoti iki milijardo mikroorganizmų rūšių. Šie mažyčiai padarai aptinkami visur: gelmių karštosiose versmėse, kurių temperatūra siekia 150 laipsnių Celsijaus, taip pat uolienose iki 1626 metrų gylyje po jūros dugnu. Daugelio šių organizmų vardai dar nesukurti arba itin sudėtingi ne šios srities specialistams.

Vienas iš svarbių atradimų - jog kai kuriuos retų rūšių mikroorganizmus dažnesnės rūšys pagal skaičių dažnai lenkia iki 10 tūkstančių kartų. Tikėtina, kad šie negausūs organizmai ilgai laukia palankių sąlygų, kai gali įvykti populiacijos suklestėjimas. Šio projekto jūrinio zooplanktono rūšių "inventorizacijai" vadovaujanti Konektikuto universiteto mokslininkė Ann Bucklin (En Baklin) sakė, kad iki „Jūrų gyvybės surašymo“ vandenynų organizmai buvo menkai ištyrinėti. „70 proc. vandenynų yra gilesni negu 1000 metrų“, - A. Bucklin aiškino „Reuters“. - Didesnės gelmės yra paslėptos bioįvairovės šaltinis“.

Kanados memorialinio universiteto tyrėjas Paulas Snelgrove'as (Polas Snelgrouvas) sakė, kad Ramiojo vandenyno pietuose tirtame viename dugno mėginyje, kurio plotas - 5,4 kvadratinio metro, rasta 700 rūšių vėžiagyvių ūsakojų, iš kurių 99 proc. buvo nežinomi. Vien visų nežinomų rūšių įvardijimas bus didžiulis iššūkis, tačiau mokslininkai atsisakė sumanymo leisti žmonėms už nedidelį mokestį pavadinti jūrinius „padarus“ savais vardais.

Komentarai (2)