Mirtinas tylus žudikas. Atrasta ozono sluoksnį ardanti medžiaga – reikia kuo skubiau uždrausti ()
Mokslininkai mano, kad medžiaga, kuri anksčiau nebuvo uždrausta, gali sulėtinti ozono sluoksnio atsigavimą ir net kelti grėsmę jo egzistavimui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dar 1987 metais buvo pasirašytas Monrealio protokolo susitarimas dėl kurio gerokai sumažėjo cheminių medžiagų, pirmiausia CFC (chlorfluorangliavandeniliai), kurios teršia ir kenkia planetos ozono sluoksniui, rašo „Science Alert“.
Ir apskritai tai pavyko – ozono sluoksnis Žemės atmosferoje pamažu pradėjo atsistatyti. Tačiau dabar mokslininkai iš Saskačevano universiteto Kanadoje priėjo prie išvados, kad anksčiau buvo pražiopsota kai kas svarbaus – itin destruktyvios ir pavojingos medžiagos.
Dabar mokslininkai mano, kad kai buvo pasirašytas Monrealio protokolas, žmonija neįvertino organinio tirpiklio bromoformo* (CHBr3) pavojaus, kuris, kaip manoma, gali sulėtinti ozono sluoksnio atsigavimą ir netgi kelti grėsmę jo ateičiai.
Yra žinoma, kad šį junginį gamina fitoplanktonas ir dumbliai, ir anksčiau jam niekada nebuvo taikomas reglamentavimas. Tačiau bromoformas taip pat yra vandens sterilizavimo chloru šalutinis produktas, todėl į šiuos duomenis nebuvo atsižvelgta. Tyrėjai dabar mano, kad antropogeninių cheminės medžiagos šaltinių apskaičiavimas padidina jos pasaulinį lygį beveik tris kartus, kaip buvo anksčiau.
*Bromoformas (CHBr3) yra bromintas organinis tirpiklis, kambario temperatūroje bespalvis skystis, turintis aukštą lūžio rodiklį, labai didelį tankį, o kvapas panašus į chloroformo. Tai vienas iš keturių haloformų, kiti yra fluoroformas, chloroformas ir jodoformas. Šiuo metu jis daugiausia naudojamas kaip laboratorinis reagentas.
Pasak tyrimo autorių, tokie rezultatai visiškai pakeičia pasekmes ozono sluoksniui, kuris vis dar yra pažeidžiamas. Faktas yra tas, kad bromoformui skylant, išsiskiria bromidas, kuris, savo ruožtu, gali ardyti ozono sluoksnį žemesniuose Žemės stratosferos sluoksniuose.
Pagrindinė problema yra ta, kad antropogeniniai CHBr3 šaltiniai niekaip nereglamentuojami Monrealio protokolu ir tai turi būti skubiai ištaisyta. Mokslininkai pažymi, kad bromoformas anksčiau buvo nepakankamai įvertintas dėl savo trumpo gyvavimo ciklo ir didelių natūralių šaltinių. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad antropogeniniai šaltiniai taip pat labai prisideda prie CHBr3 kiekio stratosferoje. Statistika rodo, kad tokia koncentracija gali padidinti bendrą išmetamųjų teršalų kiekį Šiaurės pusrutulyje rekordiškai daug – 70,5 %.
Tyrimo metu mokslininkai išskyrė bromoformo emisijas iš laivų balasto, elektrinių ir gėlinimo įrenginių, o vėliau panaudojo šiuos duomenis modeliuose. Rezultatai rodo, kad šias emisijas sudaro:
- elektrinės – 10,3-25,9 % viso CHBr3 tūrio;
- gėlinimas - 1,8-2,1 %;
- laivų balastas — 0,1-0,3 %.
Tada mokslininkai palygino modelio duomenis su faktiniais matavimais, atliktais lauke naudojant orlaivius. Tyrėjai pastebi, kad labai sunku tiksliai apskaičiuoti, kiek CHBr3 išsiskiria iš vandenynų ir kitų natūralių šaltinių, tačiau tyrimo duomenys rodo, kad žmogaus indėlis į šį procesą yra daug didesnis, nei manyta anksčiau.
Mokslininkai pabrėžia, kad Monrealio sutartis iš tikrųjų pasirodė esąs labai veiksmingas būdas kovoti su ozono sluoksnio ardymu, tačiau tikriausiai dabar ją reikia šiek tiek atnaujinti, kad ji būtų veiksmingesnė.
