Kodėl dangus atrodo mėlynas? Juk iš tiesų jis toks nėra  ()

Keliaujant po pasaulį dažnai keičiasi aukštis, kraštovaizdis ir klimatas, tačiau vienas veiksnys išlieka beveik visur. Visą Žemę dengia mėlynas dangus. Tačiau kodėl dangus atrodo mėlynas? Ir ne, tai nėra Žemės vandenynų atspindys. Tikrajam paaiškinimui reikia šiek tiek dalelių fizikos.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mėlyną dangų virš mūsų matome dėl to, kaip Saulės šviesa sąveikauja su Žemės atmosfera. Regimosios šviesos spektrą sudaro įvairios spalvos – nuo raudonos iki violetinės. Kai visos spalvos susimaišo, šviesa atrodo balta, pasakoja JAV Nacionalinės meteorologijos tarnybos meteorologas Marcas Chenardas. Tačiau kai iš Saulės keliaujanti balta šviesa pasiekia Žemę, kai kurios spalvos pradeda sąveikauti su atmosferos molekulėmis ir mažomis dalelėmis, aiškina mokslininkas.

Kiekviena matomos šviesos spektro spalva turi skirtingą bangos ilgį. Pavyzdžiui, raudonos ir oranžinės šviesos bangos yra ilgesnės, o mėlynos ir violetinės – daug trumpesnės. Būtent trumpesnių bangų šviesos bangas greičiausiai išsklaido – arba sugeria ir vėl išspinduliuoja kita kryptimi – Žemės atmosferos oro ir dujų molekulės, pasakoja M. Chenardas. Atmosferos molekulės – daugiausia azoto ir deguonies – išsklaido mėlyną ir violetinę šviesą visomis kryptimis dėl reiškinio, vadinamo Reilėjaus sklaida (angl. Rayleigh scattering). Dėl to dangus atrodo mėlynas.

Nors violetinė šviesa taip pat yra išsklaidyta, yra kelios priežastys, kodėl dangų matome labiau mėlyną nei violetinį, teigia Karališkosios Grinvičo observatorijos (Jungtinė Karalystė) astronomas Edas Bloomeris. Be to, mūsų akys nėra vienodai jautrios visoms spalvoms, pastebi jis. Jos mažiau jautrios violetinei šviesai, todėl dažniau matome mėlynus atspalvius nei violetinius.

Ši mėlynos šviesos sklaida taip pat lemia saulėtekio ir saulėlydžio spalvas. Saulėlydžio metu, kai taškas, iš kurio stebime, vis labiau tolsta nuo Saulės, Saulės šviesa, norėdama pasiekti jūsų akis, per atmosferą turi prasiskverbti ilgesnį kelią. Kol Saulės šviesa pasiekia jus, visa mėlyna šviesa jau būna išsisklaidžiusi. Todėl saulėlydį nuspalvina tik oranžinės, raudonos ir geltonos spalvos.

 

Pasak E. Bloomerio, mėlyno dangaus vaizdą sukuria keli veiksniai. Jei būtumėte kitoje planetoje, galbūt matytumėte visiškai kitokią spalvą – priklausomai nuo svetimo pasaulio atmosferos molekulių, aplink sūkuriuojančių dulkių dalelių ar šviesos spektro, sklindančio iš netoliese esančios žvaigždės.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(12)
(1)
(11)

Komentarai ()