Nuo šių metų nereikalingą elektroniką privalo priimti ir prekybos centrai (0)
Jei anksčiau teko sukti galvą, kur dėti seną nenaudojamą elektros ir elektronikos įrangą, dabar tai padaryti bus lengviau - Lietuvoje daugėja šios įrangos surinkimo vietų. Iki šiol tai buvo galima daryti savivaldybių stambiagabaričių surinkimo aikštelėse, priduoti atliekų tvarkytojų atstovams arba pristatyti į prekybos centrus. Tiesa, juose prekybininkai privalėjo tokią techniką priimti tik tokiu atveju, jeigu tame pačiame centre buvo įsigyjama analogiška nauja įranga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo šių metų sausio elektronikos atliekų įstatymas įpareigoja elektroninės įrangos platintojus priimti seną nenaudojamą elektroniką net ir tuo atveju, kai neperkama analogiška nauja.
Priims tik tai, kuo patys prekiauja
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacijos (EEPA) vadovas Giedrius Mikulskas portalui grynas.lt sakė, kad elektroninių atliekų surinkimo sistema iš esmės nesikeičia, koreguojami tik keli niuansai.
„Parduotuvės arba prekybos centrai, kioskai – bet kokia vieta, kur prekiaujama elektros ir elektronine įranga bei akumuliatoriais, jau 2012 m. turėjo prievolę priimti senus elektros prietaisus iš gyventojų, tik įstatyme buvo parašyta nuostata juos priimti santykiu 1:1. O nuo 2013 m. gyventojas gali atnešti į parduotuvę seną daiktą net ir tada, jeigu neperka naujo. Tačiau daiktas turi būti tokios pačios paskirties kaip ir daiktai, kuriais prekiaujama toje parduotuvėje. Pavyzdžiui, jeigu parduotuvėje neprekiaujama televizoriais, televizorių ji nepriims“, - aiškino G. Mikulskas.
Elektros ir elektronikos prekių platintojai surinktas atliekas turės perduoti sertifikuotiems atliekų tvarkytojams, kurie tas atliekas turės tinkamai perdirbti.
„Jeigu platintojas pats neorganizuoja viso proceso, jis gali pavesti tą daryti atliekų tvarkymą organizuojančioms įstaigoms kaip mūsų, kurios pasirašo sutartis su vežėjais ir perdirbėjais ir atliekas surenka iš platinimo vietų. Kai surenkamas atitinkamas atliekų kiekis, ne rečiau kaip kas pusę metų iš platinimo vietų atliekas išvežame ir gabename į perdirbimo gamyklas „EMP recycling“, „Žalvaris“ ir t.t.“, - dėstė G. Mikulskas.
Aktyviausiai neša baterijas, įrangą - vangiau
Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė GRYNAS.lt teigė, kad nenaudojamą elektronikos įrangą į jų tinklo prekybos centrus gyventojai galėjo pristatyti jau keletą metų.
„Nelaukėme tą reguliuojančių įstatymų. Kartas nuo karto organizuojame įvairias socialines akcijas arba prisidedame prie jų garsinimo šalyje. Pavyzdžiui, su raginimu rinkti panaudotas baterijas keliavome po mokyklas. Didelius konteinerius statėme prie prekybos centrų ir raginome gyventojus atnešti nenaudojamą elektronikos įrangą, organizavome senų lempų surinkimo kampanijas ir t.t.“, - sakė „Rimi Lietuva“ atstovė.
Jos teigimu, gyventojai aktyviausiai neša priduoti panaudotas baterijas, elektroninę įrangą - vangiau.
„Baterijų surinkimą pradėjome komunikuoti gerokai anksčiau, žmonės jau po truputį įprato neišmesti jų, bet atnešti į prekybos centrus. Tikimės, kad netrukus tokia praktika įsigalės ir su kita nenaudinga įranga“, - pasakojo R. Stanaitytė – Česnulienė.
Prekybos tinkle surinktas elektronines atliekas, jos teigimu, tvarkys Gamintojų ir importuotojų asociacija (EEPA).
Elektronikos surinkimo dėžių kol kas neturi
„Iki“ prekybos tinkluose gyventojai taip pat gali atnešti priduoti nenaudojamą seną buitinę techniką, bet tik tokią, kokia yra prekiaujama parduotuvėje.
Anot tinklo viešųjų ryšių departamento vadovo Valdo Lopetos, kol kas besikreipiančių pirkėjų skaičius yra labai mažas. „Parduotuvėse turime konteinerius baterijoms, o šiais metais planuojame didžiosiose parduotuvėse įrengti specialias dėžes ir elektronikos technikos atliekoms surinkti“, - sakė V. Lopeta.
Surinktas atliekas prekybos tinklas planuoja tvarkyti ne pats, o atiduoti EEPA, su kuria yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
Smulkią priims visuose tinkluose, stambią - tik didžiuosiuose
„Maxima“ prekybos tinkluose smulki ir vidutinė sena technika (lygintuvai, arbatinukai, vaizdo, garso aparatūra) priimama visa ir visose parduotuvėse. Stambi sena buitinė technika (šaldytuvai, skalbimo mašinos ir pan.) priimama tik tose parduotuvėse, kurios ja prekiauja.
„Senas elektros prekes bus galima palikti didesniuose prekybos centruose jau dabar esančiose tam specialiai skirtose dėžėse arba informacijos skyriuose. Mažesnėse parduotuvėse klientai turės kreiptis į parduotuvės administracijos darbuotojus, kurie elektros įranga priims“, - informavo „Maxima“ tinklo atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.
Kol kas norinčiųjų priduoti seną elektros įrangą, anot jos, nebuvo, tačiau planuojama, kad ilgainiui surinktos elektronikos atliekos bus centralizuotai perduodamos asociacijai EEPA, kuri organizuos jų sutvarkymą.
Iš šaldytuvo gali „gimti“ fenas
Anot EEPA vadovo G. Mikulsko, garantuoti, kad iš surinktų elektronikos atliekų „gims“ tokie patys elektronikos prietaisai, negalima, tačiau elektronikos atliekos neabejotinai bus sutvarkytos tinkamai, t. y. žaliavos bus panaudojamos pakartotinai.
„Pirma, šios atliekos yra nukenksminamos, kad į aplinką nepapultų kenksmingos medžiagos. Pavyzdžiui, iš šaldytuvų išsiurbiamas freonas, iš lempų pašalinamas gyvsidabris ir t.t. Paskui tos atliekos yra verčiamos antrinėmis žaliavomis, t. y. jeigu atliekose yra metalo, jis yra atskiriamas, tai daroma pagal rūšis - juoduosius metalus, spalvotuosius metalus ir pan. Plastmasė smulkinama į plastmasės granules ir t.t. Nebūtinai iš perdirbtos plastmasės vėl „gims“ šaldytuvas, gali išeiti koks nors fenas. Pagrindinis tikslas, kad žaliavos gamybos procese būtų panaudotos pakartotinai, o ne antrą kartą kapstomos iš žemės gelmių“, - sakė EEPA vadovas.
Prekybininkai elektronikos gali ir atsisakyti
Nors pagrindinis įstatymo tikslas – didinti vietų, kuriose surenkamos elektroninės atliekos, skaičių, kad gyventojams jas priduoti būtų patogiau, G. Mikulskas svarstė, kad ieškantiems, kur atliekas išmesti, tokių vietų netrūksta ir dabar.
„Jeigu žmogus nors kiek domisi, kur padėti atlieką, jis tikrai ras. Bet jeigu žmogus nori, kad jam prie namų atneštų kibirą ar konteinerį, į kurį galėtų nedėdamas pastangų stumtelėti šaldytuvą, taip nebus“, - sakė pašnekovas.
Jo teigimu, nors vietų, kur galima priduoti elektronines atliekas yra nemažai, ne visos platinimo vietos noriai jas priima.
„Joms tai yra nebūdinga veikla. Jeigu tai yra didelis prekybos centras, kuris prekiauja ir maisto prekėmis, ir elektronika, senas daiktas ne visada būna švarus, normalios prekinės išvaizdos. Reikia, kad kažkas tą daiktą ir paimtų, ir nuneštų, vykdytų apskaitą – tai yra papildomi darbai ir papildomos sąnaudos“, - aiškino EEPA vadovas.
Jis pabrėžė manantis, kad gyventojai, nepaisant jiems suteiktos galimybės seną elektroniką priduoti į prekybos centrus, neturėtų tuo piktnaudžiauti: „Gyventojai neturėtų piktnaudžiauti šita platintojų ar prekybininkų prievole, nes prekybininkas turi teisę atsisakyti priimti seną daiktą, jeigu jis yra nepilnos komplektacijos – yra sulaužytas, išardytas. Negalima į parduotuvę nešti nudaužtų kineskopų, šaldytuvų detalių, plastmasės gabalų, nes tai ne ta vieta“.
G. Mikulskas atkreipė dėmesį, kad prekybos centrai taip pat gali atsisakyti priimti elektroniką, kuri akivaizdžiai kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai: „Jeigu iš jos varva kokie nors skysčiai, jeigu daiktas yra purvinas, sudaužytas ir t.t.“.
