Ką gali papasakoti paukščio žiedas? (0)
Įvairios technologijos per paskutinius du dešimtmečius pakeitė mokslinius paukščių tyrimus ir padėjo sukaupti naujų žinių apie šiuos gyvūnus. Vos kelis gramus sveriantys palydoviniai siųstuvai suteikė galimybę nuolat sekti paukščius, sužinoti tikslius jų migracijos kelius, žiemovietes, skrydžių trukmę, greitį ir daug kitų dalykų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atstumas nuo gimtojo lizdo Latvijoje iki veisimosi ir žuvimo vietos Lietuvoje – 116 km. Laiko tarpas nuo žiedavimo iki radimo dienos – 20 metų, 11 mėnesių, 16 dienų. Jei erelis nugaišo 2012 metų pavasarį, jis išgyveno daugiau nei 20 metų. Šio paukščio gyvenimo trukmė nedaug atsilieka nuo mažojo erelio rėksnio ilgaamžiškumo rekordo. Literatūroje nurodoma, kad žiedavimo duomenimis patvirtinta ilgiausia šios rūšies paukščių gyvenimo trukmė laisvėje – 26 metai.
Per visą sistemingo paukščių žiedavimo Lietuvoje istoriją, kuri prasidėjo 1929 metais, tai pirmas kartas, kai Lietuvoje aptiktas Latvijoje žieduotas mažasis erelis rėksnys. Taip pat tai pirmas užfiksuotas atvejis, kai Lietuvoje įsikuria iš kitos šalies kilęs mažasis erelis rėksnys. Dešimt metų mažuosius erelius rėksnius žiedavusiam ornitologui iš Latvijos Aivarsui Petriņšui - tai pirmas pranešimas apie jo žieduoto erelio likimą.
Šios istorijos galėjo ir nebūti, nes sklypas su mažojo erelio rėksnio lizdaviete pagal miškotvarkos projektą turėjo būti nukirstas plynai dar 2011 metų žiemą. Jei ne dar vienas laimingas atsitiktinumas, būtų sunaikintas ne tik miškininkų nepastebėtas saugomos paukščių rūšies lizdas, bet ir unikalus faktas apie mažojo erelio rėksnio biologiją. Dabar šis lizdas saugomas ir pagal kirtimų taisyklesmiškas apie jį nebus kertamas 100 metrų atstumu. Nauja mažųjų erelių rėksnių pora 2012 metais jame sėkmingai užaugino jauniklį.
Su žieduotais paukščiais gali susidurti bet kas ir bet kur. Štai keli iškalbingiausi ir keisčiausi pavyzdžiai iš Didžiosios Britanijos. Škotijoje žieduoto erelio žuvininko žiedas po dviejų metų buvo rastas Vakarų Afrikos valstybėje Gambijoje, krokodilo skrandyje. Į Anglijos Česterio miesto zoologijos sodą priklydusią žieduotą gulbę nebylę sudraskė tigrai. Įvairiose Britanijos vietose įrengtuose golfo aikštynuose net 5 žieduotus rudagalvius kirus, didžiąją antį ir kanadinę berniklę užmušė golfo kamuoliukai. Vienas iš šių keistai žuvusių kirų buvo žieduotas Danijoje, kitas – Norvegijoje, likę paukščiai – Britanijoje.
Jei radote negyvą žieduotą paukštį arba pamatėte ženklintą spalvotais žiedais, žymenimis ant sparno, kaklo, visada praneškite Lietuvos paukščių žiedavimo centrui, kuris įsikūręs Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje (Laisvės al. 106, 44253 Kaunas, zcentras@takas.lt). Jei žinote, nurodykite paukščio rūšį, atsiųskite žiedą arba jo fotografiją (joje turi matytis visi žiedo įrašai), arba tiksliai nurašykite visus žodžius, raides, skaičius. Jei paukštis ženklintas spalvotu žiedu ar kitokiais žymenimis, būtinai nurodykite ant kokių kūno vietų jie uždėti ir kokios spalvos jie yra. Jei ant paukščio kojų yra keli spalvoti žiedai, būtinai nurodykite kokia tvarka jie uždėti arba pridėkite fotografiją.
Taip pat atsiųskite kuo tikslesnį vietos aprašymą, kur rastas ar stebėtas paukštis (artimiausias kaimas, gyvenvietė, rajonas), tikslią datą kada jis rastas, stebėtas ir aplinkybes (pvz., užmuštas automobilio, rastas po elektros perdavimo laidais, žuvo atsitrenkęs į langą, žiedas perskaitytas naudojant žiūronus). Ir galiausiai nepamirškite nurodyti savo vardą, pavardę, adresą ir elektroninio pašto adresą. Paukščių žiedavimo centras jums atsiųs informaciją, kada ir kur buvo žieduotas jūsų rastas ar stebėtas ženklintas paukštis.
Net praėjus daugiau negu šimtui metų nuo paukščių žiedavimo pradžios, apie dalies paukščių migraciją ir žiemovietes praktiškai nieko nežinoma. Be to, žiedavimas pastaraisiais metais tampa paukščių gausumo pokyčių įvertinimo metodu, suteikiančiu svarbių duomenų jų apsaugai. Kiekvienas pranešimas apie žieduotą paukštį yra svarbus, nes gali svariai papildyti mokslininkų žinias apie paukščius ir padėti juos išsaugoti.
Per visą sistemingo paukščių žiedavimo Lietuvoje istoriją, kuri prasidėjo 1929 metais, tai pirmas kartas, kai Lietuvoje aptiktas Latvijoje žieduotas mažasis erelis rėksnys. Taip pat tai pirmas užfiksuotas atvejis, kai Lietuvoje įsikuria iš kitos šalies kilęs mažasis erelis rėksnys. Dešimt metų mažuosius erelius rėksnius žiedavusiam ornitologui iš Latvijos Aivarsui Petriņšui - tai pirmas pranešimas apie jo žieduoto erelio likimą.
Šios istorijos galėjo ir nebūti, nes sklypas su mažojo erelio rėksnio lizdaviete pagal miškotvarkos projektą turėjo būti nukirstas plynai dar 2011 metų žiemą. Jei ne dar vienas laimingas atsitiktinumas, būtų sunaikintas ne tik miškininkų nepastebėtas saugomos paukščių rūšies lizdas, bet ir unikalus faktas apie mažojo erelio rėksnio biologiją. Dabar šis lizdas saugomas ir pagal kirtimų taisyklesmiškas apie jį nebus kertamas 100 metrų atstumu. Nauja mažųjų erelių rėksnių pora 2012 metais jame sėkmingai užaugino jauniklį.
Su žieduotais paukščiais gali susidurti bet kas ir bet kur. Štai keli iškalbingiausi ir keisčiausi pavyzdžiai iš Didžiosios Britanijos. Škotijoje žieduoto erelio žuvininko žiedas po dviejų metų buvo rastas Vakarų Afrikos valstybėje Gambijoje, krokodilo skrandyje. Į Anglijos Česterio miesto zoologijos sodą priklydusią žieduotą gulbę nebylę sudraskė tigrai. Įvairiose Britanijos vietose įrengtuose golfo aikštynuose net 5 žieduotus rudagalvius kirus, didžiąją antį ir kanadinę berniklę užmušė golfo kamuoliukai. Vienas iš šių keistai žuvusių kirų buvo žieduotas Danijoje, kitas – Norvegijoje, likę paukščiai – Britanijoje.
Jei radote negyvą žieduotą paukštį arba pamatėte ženklintą spalvotais žiedais, žymenimis ant sparno, kaklo, visada praneškite Lietuvos paukščių žiedavimo centrui, kuris įsikūręs Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje (Laisvės al. 106, 44253 Kaunas, zcentras@takas.lt). Jei žinote, nurodykite paukščio rūšį, atsiųskite žiedą arba jo fotografiją (joje turi matytis visi žiedo įrašai), arba tiksliai nurašykite visus žodžius, raides, skaičius. Jei paukštis ženklintas spalvotu žiedu ar kitokiais žymenimis, būtinai nurodykite ant kokių kūno vietų jie uždėti ir kokios spalvos jie yra. Jei ant paukščio kojų yra keli spalvoti žiedai, būtinai nurodykite kokia tvarka jie uždėti arba pridėkite fotografiją.
Taip pat atsiųskite kuo tikslesnį vietos aprašymą, kur rastas ar stebėtas paukštis (artimiausias kaimas, gyvenvietė, rajonas), tikslią datą kada jis rastas, stebėtas ir aplinkybes (pvz., užmuštas automobilio, rastas po elektros perdavimo laidais, žuvo atsitrenkęs į langą, žiedas perskaitytas naudojant žiūronus). Ir galiausiai nepamirškite nurodyti savo vardą, pavardę, adresą ir elektroninio pašto adresą. Paukščių žiedavimo centras jums atsiųs informaciją, kada ir kur buvo žieduotas jūsų rastas ar stebėtas ženklintas paukštis.
Net praėjus daugiau negu šimtui metų nuo paukščių žiedavimo pradžios, apie dalies paukščių migraciją ir žiemovietes praktiškai nieko nežinoma. Be to, žiedavimas pastaraisiais metais tampa paukščių gausumo pokyčių įvertinimo metodu, suteikiančiu svarbių duomenų jų apsaugai. Kiekvienas pranešimas apie žieduotą paukštį yra svarbus, nes gali svariai papildyti mokslininkų žinias apie paukščius ir padėti juos išsaugoti.
(4)
(0)
(0)