Bezdonyse keliai grindžiami sraigių kiautais (1)
Kas geriau – pliurze virtęs kelias ar kelias, „grįstas“ sraigių kiaukutais? Apie tokią pigią kelių taisymo žaliavą gyventojai turi įvairių nuomonių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sraigių perdirbimo bendrovės „Camargo“ atstovai, pasisiūlę Bezdonių seniūnui sutvarkyti sunkiai pravažiuojamą miško kelią, jaučiasi antrąkart vertingai panaudoję savo gamybos atliekas ir padarę gerą darbą rajono gyventojams.
Tačiau dviratininkai, savaitgalį aptikę šį kelią, teigia, jog per šimtus sraigių kiautų, jiems treškant po ratais, nėra malonu važiuoti.
„Nelabai malonu važiuoti tokia „danga“. Bet dar labiau erzina kvaila tradicija versti atliekas ant miško keliukų, atseit padarė gerą darbą – užpylė duobes. Ir nesvarbu, kas tai būtų: remontų ir statybos, sodo ar, kaip šioje nuotraukoje, sraigių kiautai. Įdomu, kas tai padarė – augintojai, supirkėjai ar valgytojai? Gal sraigių perdirbimo bendrovė „Camargo“ pametė krovinį?“, - savo tinklaraštyje rašo dviratininkas Marius.
„Camargo“ gamyklos direktorius Marius Andrijauskas prisipažįsta, jog per metus prikaupusi apie 5-6 krovininius automobilius sraigių kiautukų, bendrovė pasiūlė šią žaliavą Bezdonių seniūnui.
„Kiautai, kurie jau nebereikalingi gamybai, tokiu būdu panaudojami, - kalbėjo M. Andrijauskas. - Buvo keli variantai, kur juos panaudoti. Seniūnas mums nurodė, kur keliukus būtų galima užpilti. Jie per ilgą laiką susitrina į dulkes, praktiškai, sutrupa iki miltų smulkumo. Padeda ten, kur neišeina pravažiuoti.“
Gamybos atliekų panaudojimas keliams - pažeidimas
M. Andrijauskas teigė, jog bendrovė sraigių kiaukutus pravažiavimams tvarkyti jau yra sėkmingai panaudojusi savo teritorijoje.
„Dabar patys pasidomėjome, ar nėra kur keliuko, kur reikėtų užpilti. Net sakė, šiek tiek per mažai tų kiautų turėjom. Mes nepardavėm tų kiautų, jiems jie nieko nekainavo“, - kalbėjo „Camargo“ gamyklos direktorius.
Jis pridūrė, jog miško keliams lyginti sraigių kiautus bendrovė atiduoda pirmą kartą, nors anksčiau „Nemenčinės komunalinio ūkio“ darbuotojai vis paprašydavo kiautų užpilti vienam klampiam įvažiavimui.
Ekologai visuomet skatina antrinį atliekų panaudojimą ir perdirbimą. Tačiau vykdant tokiu būdu, kaip aprašomas atvejis, panaudojant gamybines atliekas, reikėtų apie tai pranešti aplinkosaugininkams.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugo departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjas Tomas Kasperovičius teigė, jog bet koks atliekų panaudojimas keliui ar kitai veiklai, turi būti suderintas su aplinkosaugininkais. Taigi formaliai net sraigių kiautų išvertimas ant kelio – yra atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas.
„Taip tiesiog paimti ir išpilti – ne visai teisėta, mano galva. Žinoma, sraigių kiautai skiriasi nuo statybos atliekų. Tačiau kaip pažiūrėsi į atliekos apibrėžimą – jei kiautais norima atsikratyti ir jie toliau yra nebepanaudojami, tuomet jie tampa atlieka. Gamybine atlieka“, - dėstė T. Kasperovičius.
Nuo sraigių - iki plytgalių
Atliekų tvarkymo skyriaus vedėjas pripažino, jog sraigių kiautai, žinoma, miško aplinkai nekenkia, kaip ir pačios sraigės. Tačiau toks bendrovės veiksmas būtų laikomas pažeidimu, nes kelio tvarkymas be suderinimo su aplinkosaugininkais yra negalimas.
„Visos gamybos metu susidarančios atliekos turi būti tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka. Kitaip tariant, priduodamos atliekų tvarkytojams. Biurokratiškai žiūrint – tai pažeidimas, „liaudiškai“ - gamtai didelės žalos nėra. Bet žinote, kitą kart bus panaudoti plytgaliai, tada – gal stiklai, stiklo vata ar dar kas nors. Tokiu būdu gali išsirutulioti į nekontroliuojamą situaciją“, - teigė T. Kasperovičius.
Tačiau dviratininkai, savaitgalį aptikę šį kelią, teigia, jog per šimtus sraigių kiautų, jiems treškant po ratais, nėra malonu važiuoti.
„Nelabai malonu važiuoti tokia „danga“. Bet dar labiau erzina kvaila tradicija versti atliekas ant miško keliukų, atseit padarė gerą darbą – užpylė duobes. Ir nesvarbu, kas tai būtų: remontų ir statybos, sodo ar, kaip šioje nuotraukoje, sraigių kiautai. Įdomu, kas tai padarė – augintojai, supirkėjai ar valgytojai? Gal sraigių perdirbimo bendrovė „Camargo“ pametė krovinį?“, - savo tinklaraštyje rašo dviratininkas Marius.
„Camargo“ gamyklos direktorius Marius Andrijauskas prisipažįsta, jog per metus prikaupusi apie 5-6 krovininius automobilius sraigių kiautukų, bendrovė pasiūlė šią žaliavą Bezdonių seniūnui.
„Kiautai, kurie jau nebereikalingi gamybai, tokiu būdu panaudojami, - kalbėjo M. Andrijauskas. - Buvo keli variantai, kur juos panaudoti. Seniūnas mums nurodė, kur keliukus būtų galima užpilti. Jie per ilgą laiką susitrina į dulkes, praktiškai, sutrupa iki miltų smulkumo. Padeda ten, kur neišeina pravažiuoti.“
Gamybos atliekų panaudojimas keliams - pažeidimas
M. Andrijauskas teigė, jog bendrovė sraigių kiaukutus pravažiavimams tvarkyti jau yra sėkmingai panaudojusi savo teritorijoje.
„Dabar patys pasidomėjome, ar nėra kur keliuko, kur reikėtų užpilti. Net sakė, šiek tiek per mažai tų kiautų turėjom. Mes nepardavėm tų kiautų, jiems jie nieko nekainavo“, - kalbėjo „Camargo“ gamyklos direktorius.
Jis pridūrė, jog miško keliams lyginti sraigių kiautus bendrovė atiduoda pirmą kartą, nors anksčiau „Nemenčinės komunalinio ūkio“ darbuotojai vis paprašydavo kiautų užpilti vienam klampiam įvažiavimui.
Ekologai visuomet skatina antrinį atliekų panaudojimą ir perdirbimą. Tačiau vykdant tokiu būdu, kaip aprašomas atvejis, panaudojant gamybines atliekas, reikėtų apie tai pranešti aplinkosaugininkams.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugo departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjas Tomas Kasperovičius teigė, jog bet koks atliekų panaudojimas keliui ar kitai veiklai, turi būti suderintas su aplinkosaugininkais. Taigi formaliai net sraigių kiautų išvertimas ant kelio – yra atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas.
„Taip tiesiog paimti ir išpilti – ne visai teisėta, mano galva. Žinoma, sraigių kiautai skiriasi nuo statybos atliekų. Tačiau kaip pažiūrėsi į atliekos apibrėžimą – jei kiautais norima atsikratyti ir jie toliau yra nebepanaudojami, tuomet jie tampa atlieka. Gamybine atlieka“, - dėstė T. Kasperovičius.
Nuo sraigių - iki plytgalių
Atliekų tvarkymo skyriaus vedėjas pripažino, jog sraigių kiautai, žinoma, miško aplinkai nekenkia, kaip ir pačios sraigės. Tačiau toks bendrovės veiksmas būtų laikomas pažeidimu, nes kelio tvarkymas be suderinimo su aplinkosaugininkais yra negalimas.
„Visos gamybos metu susidarančios atliekos turi būti tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka. Kitaip tariant, priduodamos atliekų tvarkytojams. Biurokratiškai žiūrint – tai pažeidimas, „liaudiškai“ - gamtai didelės žalos nėra. Bet žinote, kitą kart bus panaudoti plytgaliai, tada – gal stiklai, stiklo vata ar dar kas nors. Tokiu būdu gali išsirutulioti į nekontroliuojamą situaciją“, - teigė T. Kasperovičius.
(2)
(0)
(0)