Danų ichtiologai įspėja poilsiautojus Baltijos jūroje nesimaudyti be kelnaičių
(4)
Danų ichtiologai rekomenduoja nudizmo išpažinėjams Danijos teritoriniuose vandenyse Adomo kostiumais maudytis atsargiau, nes prie Kopenhagos žvejai sugavo piranijoms giminingą plėšrią žuvį iš Lotynų Amerikos. Tyrėjai perspėja, kad egzotiškos žuvys gali kėsintis į jautriausią nuogalių atributiką – pavyzdžiui, sėklides, informuoja „Livescience.com“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Rugpjūčio 4 d. netoli Danijos sostinės Kopenhagos gyvenantis žvejys Einaras Lindgrinas (Einar Lindgreen) peržiūrėjo savo laimikį, sugautą Oresunde. Tarp sužvejotų ungurių ir ešerių E. Lindgrinas rado ir egzotiškos išvaizdos žuvį, kuri, kaip manoma, gali būti raudonpilvė paku (angl. – red bellied pacu, lot. – Piaractus brachypomus). Šios rūšies žuvys gyvena Amazonėje ir turi dantis, keistai panašius į žmogaus dantis.
„Tokia žuvis Skandinavijos vandenyse pagauta pirmą kartą, – pranešime spaudai aiškina Kopenhagos universiteto ichtiologas Peteris Raskas Mioleris (Peter Rask Møller). – Su didžiuliu susidomėjimu tiriame, ar šis egzempliorius – vienetinis, ir tikimės, kad tai nebus invazinės rūšies antplūdis. Būtų šiurpoka.“
Dantytoji piranijų giminaitė jau senokai plaukioja ne tik po Pietų Amerikos žemyno, o ir po gerokai platesnius vandenis. Labiausiai tikėtina, kad ne Lotynų Amerikos vandenyse šios žuvys atsirado vienaip ar kitaip pasprukusios iš akvariumų ar žuvų ūkių.
Nors šios piranijos pusseserės dantys prisitaikę gliaudyti riešutus ir vaisius, raudonpilvės paku neatsisako krimstelėti ir kokią pašonėje pasimaišiusį žuvelioką ar smulkų stuburinį gyvūną. Yra užregistruota keletas pranešimų apie tai, kad šios žuvys atakavo žmones. Štai, pavyzdžiui, Papua Naujojoje Gvinėjoje ši invazinė rūšis jau spėjo išgarsėti kaip „sėklidžių terminatorius“, nes, kaip pranešama, sugebėjo „iškastruoti“ keletą šios salos žvejų.
Dano E. Lindgrino sužvejotas egzempliorius trumpesnis nei 20 cm, tačiau paku gali išaugti gerokai didesnės – anot Kopenhagos universiteto mokslininkų, kai kurios gali sverti ir 55 kg.
Anot P. R. Miolerio, labiausiai tikėtini šių žuvų atsiradimo šiaurės platumose kaltininkai yra akvariumų mylėtojai arba žuvivaisos įmonių darbuotojai.
„Visai gali būti, kad kažkas prieš iškeliaudamas atostogauti sugalvojo išpilti savo akvariumo turinį į netoliese čiurlenantį upelį. Štai tada sugautoji paku ir galėjo atsidurti vandenyne ir atplaukti ligi Oresundo“, – samprotauja ichtiologas. – Kad kas nors Europoje komerciniais sumetimais augintų paku, informacijos neturime. Tačiau ir jas, ir piranijas auginti ir prižiūrėti akvariumuose nesunku net ir mėgėjams.“
Tyrėjai dar turi tiksliai patvirtinti sugautos žuvies rūšį, mat egzistuoja keletas gana panašiai atrodančių paku rūšių. Pagautos egzotiškos žuvies identitetas bus tikslinamas genetiniu testu. O kol kas Kopenhagos universiteto ichtiologai perspėja besimaudančiuosius Baltijos jūroje netoli Oresundo dėl visa ko „į vandenį bristi tik su kūną patikimai aptempusiomis glaudėmis“.