Netikėtas atradimas: šimtai mokslinių tyrimų su laboratorinėmis pelėmis yra klaidingi? (0)
Istoriškai medicinos ir biologijos tyrimai nuolat priklausė nuo graužikų, kurie tyrėjams teikė informacijos apie ląsteles ir organus, su graužikais buvo daromi ir elgsenos tyrimai. Todėl naujas mokslininkų atradimas, kad pelės bijo vyrų, o ne moterų, jų visiškai nedžiugina ir gali reikšti, jog daugelio tyrimų rezultatai galėjo būti iškraipyti, praneša „The Verge“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Žmonės nekreipė dėmesio į šį faktorių darydami tyrimus su gyvūnais , – sako tyrimo vadovas skausmo tyrėjas Jeffrey'is Mogilas iš McGillio universiteto. – Manau, kad tai galėjo iškraipyti didelę dalį tyrimų.“
Pasak jo, iškraipyti gali būti ne tik tyrimai, kurie apima pelių elgesį. „Kai norite daryti kepenų ląstelių tyrimą, tyrime dalyvauja žiurkė, kuri buvo nužudyta vyro arba moters. O nuo to gali priklausyti jos streso lygis“, – aiškina J.Mogilas. Pasak jo, streso lygis gali turėti įtakos ir kepenų ląstelių funkcionavimui.
„Nature Methods“ išspausdintame tyrime mokslininkai naudojo pelių grimasų skausmo skalę, kad išmatuotų jų reakciją į vyrų, moterų ar įvairių komponentų kvapus. Stresas yra skausmo rodiklis, nes jis padeda mažinti skausmą.
Taigi kai pelės užuosdavo šalia esančius vyrus, jos patyrė mažiau skausmo, o moterų buvimas šalia jų skausmo lygiui neturėjo visiškai jokios įtakos.
Tai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip teigiamas poveikis, tačiau aiškiau pasidaro pasižiūrėjus į per rungtynes susižeidusių sportininkų pavyzdį: iškart jie nejaučia skausmo ir sportuoja toliau, tačiau dažniausiai tai tik pablogina traumą.
Tačiau skausmas šiame tyrime nebuvo vienintelis rodiklis. Tolesni eksperimentai taip pat parodė, kad graužikai taip pat turėjo padidėjusias kūno temperatūras ir kortisosterono – streso hormono, reakciją į vyrus.
Ir šį poveikį iššaukė ne vien tik žmonių vyriškos lyties atstovai. Žiurkės ir pelės taip pat baiminasi ir visų vyriškos giminės gyvūnų rūšių atstovų, nes pelės šiame tyrime lygiai taip pat reagavo į šunų, kačių ir jūrų kiaulyčių patinų kvapus.
Mokslininkai mano, kad pelių reakcija yra ne plėšrūnų baiminimasis, o natūralus siekis apginti savo teritoriją, kurią jie saugo net ir nuo pelių patelių.
Pelių patinai su kitais konkuruoja dėl poravimosi galimybių. Toks padidėjusio streso efektas vyksta tol, kol pelės nustato, jog iš tiesų aplinkiniai nesiekia padaryti jokios žalos. Pasak mokslininkų, pelės greičiausiai tiesiog nemoka pagal kvapus atskirti, kurie jų yra sukeliami pelių, o kurie – kitų žinduolių.