Vasaros pavojai: nekviesti mikroskopiniai svečiai jūsų vandens buteliuke (0)
Per karščius medikai ragina gerti kuo daugiau vandens: organizmo dehidratacija – ne juokas. Tačiau ar žinote, kad kartu su geriamuoju vandeniu jūs išgeriate ir ištisas kolonijas jame gyvenančių mikroorganizmų?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bakterijos vandenyje – natūralus reiškinys. Benjaminas Franklinas kadaise yra pasakęs: „Vyne – išmintis, aluje – laisvė, vandenyje – bakterijos“.
Gera žinia ta, kad dalis vandenyje tūnančių mikroorganizmų – visiškai nepavojingi sveikatai, tačiau kai kurie gali sukelti ir nemažų problemų. Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėjos Indrės Stoškuvienės, karštą vasaros dieną bakterijų dauginimasis ypač suaktyvėja.
– Kokie mikroorganizmai gali gyventi geriamajame vandenyje? Ar jie kelia pavojų sveikatai?
– Dažniausiai laboratorijoje vanduo tiriamas dėl žarninių lazdelių (E. coli), žarninių enterokokų, koliforminių bakterijų. Pastarosios nurodo vandens fekalinį užteršimą. Didžiausia mikrobiologinė rizika atsiranda tada, kai šie organizmai į geriamąjį vandenį patenka su žmonių ir gyvūnų išmatomis.
Vandenyje dažniausiai tiriami ir šie susirgimus galintys sukelti patogeniniai mikroorganizmai: žaliamėlės pseudomonos (Pseudomonas aeruginosa) ir salmonelės. Taip pat vandenyje nustatinėjamas kolonijas sudarančių vienetų (KSV) skaičius – tai aerobinės bakterijos, mielės ir pelėsiai, galintys prie palankių sąlygų formuoti kolonijas terpėje.
KSV kiekis gali pakeisti vandenį, išfasavus jį į butelius, tačiau pagal ES ir Lietuvos norminius teisės aktus, jų skaičius gali normaliai padidėti, palyginus su bakterijų skaičiumi, buvusiu vandenyje jo gavybos vietoje. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad bendras KSV tiesiogiai su liga nesusijęs.
Mikrobiologinius rodiklius vandenyje griežtai reglamentuoja ES ir Lietuvos norminiai teisės aktai. Pagal Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus, geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai.
– Kaip karščiai veikia mikroorganizmų dauginimosi greitį, aktyvumą?
– Mikroorganizmams daugintis palankiausia +37°C temperatūra, tačiau jie gali daugintis ir 5–60°C temperatūroje, todėl karštą vasaros dieną jų dauginimasis suaktyvėja. Labai svarbu buteliukuose laikomą vandenį apsaugoti nuo tiesioginės saulės spindulių, laikyti vėsioje vietoje, nelaikyti automobilio salone.
– Kiek laiko saugu laikyti pradarytą vandens buteliuką, ar verčiau iškart viską išgerti?
– Pradarytą vandens buteliuką rekomenduojama išgerti kuo greičiau. Laikui bėgant kinta jo skoninės savybės, spalva, kvapas. Atidarius didelę (19 litrų) vandens talpą, vandenį rekomenduojama suvartoti per 14 dienų.
– Kaip su grafinais, kuriuos žmonės ne visada kaskart plauna, o tik papildo nauju vandeniu? Per kiek laiko vanduo „užsistovi“?
– Vandens laikymui puikiai tinka grafinai, tačiau kas kartą prieš pildant nauju vandeniu, reikėtų juos praplauti, ypač tai aktualu, jeigu vanduo buvo pagardintas citrinomis, agurkais ar pan. Laikui bėgant kinta vandens skoninės savybės, spalva, kvapas. Visa tai priklauso nuo vandens kokybės, laikymo sąlygų, taros.
– Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo, ar tik virintą?
– Virinant vandenį, pašalinami infekcinių ligų sukėlėjai. Todėl įvertinus, kad Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologinės savybės yra geros ir kokybė reguliariai tikrinama, jį galima gerti iš čiaupo nevirintą.
Tais atvejais kai geriamojo vandens tiekėjai negali garantuoti, kad vanduo natūraliai švarus, geriamąjį vandenį dezinfekuoja ir taip užtikrina vandens švarumą. Vis tik, gerti nevirintą vandenį iš čiaupo rizikinga, jei šis vanduo tiekiamas viešai iš smulkiųjų vandenviečių, ar iš privačių šulinių, kurių vandens kokybė nėra reguliariai tikrinama.
– O kaip vanduo iš šulinio?
– Apie 30 proc. Lietuvos gyventojų geriamuoju vandeniu apsirūpina individualiai. Tokiais atvejais dažnai naudojamas požeminis gruntinis vanduo. Deja, jį ne visada saugu vartoti, nes į šulinius ar negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, todėl jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, įrengimo, priežiūros ir netoliese vykdomos ūkinės veiklos. Todėl gyventojams rekomenduojama tokio vandens kokybę laboratorijoje pasitikrinti bent kartą per metus.
Siekiant, kad vartotojus pasiektų saugus ir kokybiškas vanduo, kasmet Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliekama daugiau kaip 400 fasuoto vandens laboratorinių tyrimų. Vertinama vandens kokybės, bendros mineralizacijos, mineralinių medžiagų, ženklinimo atitiktis teisės aktų reikalavimams. Tikrinamas tiek iš trečiųjų šalių ir Europos Sąjungos valstybių importuojamas, tiek Lietuvoje išgaunamas bei gaminamas vanduo.
