10 įdomių faktų apie orus, kurių galbūt nežinojote: kodėl didžiausia pasaulio dykuma yra visai ne Sachara, 500 tonų sveriantys debesys, stipriausias vėjas pasaulyje, ir unikalus sniego rekordas Italijoje ()
Pastaruoju metu orais tikrai negalime skųstis. Šviečia saulė, šilta, vandens temperatūra taip pat jau tinkama maudynėms. Tačiau kai kuriems žmonėms labiau patinka žiema, kai taip gražiai sninga ir sėdėti namie su karšto gėrimo puodeliu, atrodo, yra jaukiau. Štai 10 įdomių faktų apie orus, kurių galbūt nežinojote.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai eiti ar bėgti lyjant lietui?
Dažnai ginčijamasi, kas sušlaps mažiau – tas, kuris per lietų bėga, ar tas, kuris ramiai eina. Manoma, kad bėgantis žmogus pagauna daugiau lietaus lašų, tačiau ne vienas eksperimentas įrodė, kad mažiau visada sušlampa tie, kurie lietuje praleidžia mažiau laiko. Todėl reikia bėgti.
Didžiausia pasaulio dykuma
Sacharos dykuma pasaulyje tikrai nėra didžiausia. Dykuma vadinamos tos vietos, kur iškrenta itin mažai kritulių, todėl tikroji didžiausia pasaulio dykuma yra Antarktida. Taip, ją dengia iš vandens sudarytas ledas ir sniegas, tačiau kritulių ten per metus sulaukiama vos 200 mm. Palei krantus sninga dažniau, o štai žemyno centre krituliai visai reti.
Debesys nėra besvoriai
Lėtai dangumi plaukiantys balti debesys patinka svajotojams ir dainų autoriams. Tačiau jie nėra besvoriai. Kamuoliniai debesys dažnai sveria daugiau nei 500 tonų. Tai – didžiulis svoris, kurį sunku suvokti. Tačiau atsiminkite, kad debesys yra dideli, todėl jų tankis yra visai nedidelis.
Halai susidaro dėl kristalų
Saulės ir Mėnulio halai yra pakankamai reti reiškiniai. Tai – šviečiantys apskritimai aplink Saulę arba Mėnulį. Jie susidaro kai aukštai esančiuose debesyse būna ledo kristalų. Šviesa lūžta ir iš stebėtojo perspektyvos atrodo, kad vieną iš didžiųjų dangaus kūnų supa didelis šviečiantis žiedas.
Karščio bangos sudaro problemų infrastruktūrai
Dėl karščio gali išsikraipyti geležinkelių bėgiai, o ir elektros linijos nutįsta neįprastai žemai. Kai kurie keliai taip pat gali būti pažeisti dėl karščio. Asfaltas minkštėja ir garuoja, todėl oro užterštumas tik kyla, o automobiliai naudoja daugiau degalų. Tačiau daugelio šių problemų pavyksta išvengti tinkamai pasiruošus – tiltus, kelius ir geležinkelius galima paruošti temperatūros pokyčiams paliekant tarpus išsiplėtimui, laidai turi būti įrengiami pakankamai aukštai, o oro taršą galima sumažinti asfaltą laistant vandeniu. Aišku, jei tik jo netrūksta.
Kiek spalvų sudaro vaivorykštę?
Greitai atsakykite – kiek spalvų galima suskaičiuoti vaivorykštėje? Tikriausiai atsakysite, kad 7, tačiau daugybė žmonių su jumis nesutiktų. Graikų poetas Homeras teigė, kad vaivorykštės būna tik violetinės, o tos pačios šalies filosofas Ksenofanas suskaičiavo net tris spalvas – violetinę, gelsvai žalią ir raudoną. Niutonas iš pradžių teigė matąs 5 spalvas, bet vėliau pridėjo dar porą. Kiek jų yra iš tikrųjų? Ogi tiek, kiek mato jūsų akys. Vaivorykštė yra nebloga spektro, kurį sudaro 100 žmogaus matomų spalvų, dalis. Taigi, ją būtų galima dalinti į daugybę dalių, priklausomai nuo to, kaip gerai jūsų akys skiria spalvas.
Ar egzistuoja Mėnulio vaivorykštė?
Vaivorykštės susidaro lūžtant Saulės šviesai, tačiau Mėnulis taip pat atspindi Saulės šviesą. Todėl Mėnulio vaivorykštės tikrai egzistuoja, tačiau jas labai sunku pamatyti dėl tamsos. Dažnai jos yra sukeliamos specialiai purškiant vandenį, kad nuotraukose pasimatytų gražus vaivorykštės efektas.
Snaigės yra permatomos
Vanduo yra skaidrus, ledas yra skaidrus, tai kodėl sniegas yra baltas? Snaigės iš tikrųjų yra permatomos. Tačiau jų pakraščiai laužo šviesą tarsi įtrūkimas stikle. Sniego sluoksniai persidengia, todėl ledo kristalų netobulumai kuria visiškai balto paviršiaus įspūdį. Lygiai taip pat ir baltųjų meškų kailio plaukai yra permatomi, o pats kailis – baltas. Beje, visos snaigės turi 6 kraštines
Stipriausias vėjas
Visi žino, kad uraganai ir tornadai sukelia stiprų vėją, bet ar žinojote, kokį greitį vėjas gali pasiekti per stiprų cikloną? Didžiausias vėjo greitis ne tornado ar uragano metu buvo užfiksuotas 1996 metais Australijoje, kur gūsis pasiekė 408 km/h greitį. Kaip galite įsivaizduoti, net paeiti prieš tokį vėją nėra įmanoma. Tačiau didžiuliai vėjai kartais kamuoja ir taikiąją Europą – štai kaip žmonėms Norvegijoje sekėsi vaikščioti miestų gatvėmis 2013 metais, kai siautė audra Ivar.
Sniego rekordas
Kaip manote, kuriame pasaulio krašte galėtų iškristi daugiausiai sniego? Gal kur nors Aliaskoje? O gal Skandinavijos šalyse? Visai ne – rekordas 2015 metais buvo užfiksuotas Kaprakotoje, Italijoje. Čia per 24 valandas iškrito 2,56 metrai sniego.
