Klimato krizė sukasi vis didėjančiu greičiu. Per pastaruosius metus daug teko išgirsti apie gaisrus Amazonės miškuose, Sibire, Australijoje, apie tirpstančius ledynus Antarktidoje ir Grenlandijoje, apie rekordinę anglies dvideginio koncentraciją ore, apie tokią oro temperatūrą, kuri žmogui yra mirtina. O politikų kalbos ir neveiklumas jokio optimizmo neteikia, rašo „The Conversation“.

Nepaisant to, klimatologai vilčių nepraranda. Ir per pastaruosius metus jie pastebėjo ne vieną vilties teikiančią naują tendenciją.

Kosta Rikos pavyzdys

Nors jau dešimtis metų kalbama apie klimato kaitą, įskaitant nuvylusią paskutinę COP25 konferenciją Madride, šiltnamio dujų išmetimas į atmosferą ne tik nemažėja, bet dar ir didėja – dideliu greičiu. Naujausioje Jungtinių tautų organizacijos ataskaitoje pažymima, kad norint pasiekti tą pageidaujamą „tik“ 1,5 ºC vidutinės temperatūros padidėjimo ribą, dabartines nacionalines klimato kaitos stabdymo priemones visoms valstybėms iki 2030 metų reikėtų sugriežtinti penkis kartus. Suvokiant, kad būtina apsisaugojimo nuo visiškos klimato griūties ir ekologinių sistemų žlugimo sąlyga yra radikalios visuomeninio transporto, apgyvendinimo, žemės ūkio, energetikos sistemų permainos, lengva prarasti viltį.

Tačiau pasaulyje jau žiebiasi vilties žiburėliai – tokios valstybės, kaip Kosta Rika, rodo pavyzdį, kaip galima gyventi. Ši Centrinės Amerikos valstybė pradėjo vykdyti stebėtinai ambicingą planą iki 2050 metų iš savo ekonomikos visiškai pašalinti iškastinio kuro naudojimą. Nepaisant griežtų ekologinių reikalavimų šios šalies ekonomika praėjusiais metais augo net 3 procentais. 98 proc. visos šalyje naudojamos elektros energijos Kosta Rika sugebėjo išgauti iš atsinaujinančių šaltinių. Toks pavyzdys parodo, kad esant pakankamai stipriai politinei valiai įmanoma įveikti ir didelius kovos su klimato kaita iššūkius, nurodo Notingemo Trento universiteto (JK) politinės ekologijos lektorė Heather Alberro.

Investuotojų požiūris

Pasaulyje jau gana ilgą laiką veikia visuomeniniai judėjimai, raginantys mažinti investicijas į naftos verslą – kaip, antai, 350.org. Ta2iau pastaraisiais metais prie šio tikslo prisidėjo ir realūs investuotojai, prisijungę prie iniciatyvos „Climate Action 100+“. Jie, naudodamiesi savo įtaką 35 trln. JAV dolerių dydžio investiciniuose fonduose, skelbia, kad klimato kaitos daromos žalos mažinimas ir atsinaujinančių energetikos šaltinių naudojimo skatinimas yra investuotojų atsakomybė, komentavo Lafboro universiteto (JK) fizikinės geografijos lektorius Richardas Hodgkinsas.

Net ir kredito reitingų agentūros griežtina savo požiūrį į naftos verslo kompanijas. Štai „Moody's“ neseniai įgėlė „ExxonMobil“ dėl sumažėjusio pelno (nors jis sumažėjo dėl padidėjusių išlaidų): „neigiama augimo prognozė parodo augančią grėsmę naftos ir dujų įmonių pelningumui dėl daugelio valstybių pastangų apriboti klimato kaitos poveikį mokestinėmis ir reguliacinėmis priemonėmis“.

Ne tokia investavimui palanki aplinka iškastinio kuro pramonėje sumažintų tikimybę, kad būtų aktyviai vystomi naftos gavybos verslai ir projektai civilizacijos pakraščiuose – pavyzdžiui, Arkties regione. O investicinis bankas „Goldman Sachs“ paskelbė, kad „atmes bet kokias finansines transakcijas, kurios tiesiogiai finansuos naftos paieškos ar gavybos projektus Arkties regione“.

Mokomės vis tiksliau prognozuoti gamtines nelaimes

2019 kovą ir balandį Afrikos pietrytinei pakrantei smogė du galingi tropiniai ciklonai, dėl kurių gyvybes prarado daugiau nei 600 žmonių, o namų neteko beveik 2 milijonai gyventojų, kuriems buvo būtina skubi humanitarinė pagalba. Šioje žinutėje nieko labai teigiamo nėra. Ir ciklonai pasaulio klimatui nėra naujovė.

Tačiau šį kartą mokslininkai sugebėjo žmonėms pateikti ankstyvę įspėjimą apie gresiančius potvynius susiedami tikslius vidutinės trukmės prognozių duomenis su geriausiais šiuolaikiniais potvynių modeliavimo įrankiais. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, turtingesnių valstybių vyriausybės pradėjo iš anksto bendradarbiauti su vietinėmis humanitarinės pagalbos agentūromis ir gabenti atsargas į teritorijas, kurioms grėsė potvynis dar iki tol, kol ciklonas Kennethas įsismarkavo virš Indijos vandenyno.

Klimatologams puikiai žinoma, kad keičiantis klimatui galingų ciklonų ir katastrofiškų potvynių tikimybė didėja. Net imantis ambicingų šiltnamio dujų išmetimo ribojimo veiksmų teks susidurti su šiltesnio, chaotiškesnio pasaulio pasekmėmis. Todėl labai svarbu turėti galimybę iš anksto pasiruošti nelaimėms tose vietose, kurioms kyla didžiausia grėsmė, sako Rydingo universiteto (JK) hidrologijos profesorė Hannah Cloke.

Vietos valdžios institucijos visame pasaulyje skelbia „ypatingąją klimato padėtį“

Per 2019 metus būta daugiau nei 1200 atvejų, kai vietos valdžios institucijos įvairiose pasaulio valstybėse paskelbė „ypatingąją klimato padėtį“. Viena vertus, tai didina autoritariškų priemonių taikymo grėsmę („Liaukitės daugintis! Liaukitės kritikuoti mūsų geoinžinerinius planus!“). Kita vertus, ypatingos padėties paskelbimas gali būti tiesiog nusiskundimas, po kurio niekas nesikeičia.

Mančesteryje, kur gyvena ir Mančesterio universiteto tvariojo vartojimo tyrėjas Marcas Hudsonas, savivaldybė būtent tokiais mažareikšmiais nusiskundimais ir užsiima: birželį paskelbta „ypatingoji padėtis“, o iškart po to – savivaldybės darbuotojai į vietas, kurios per kelias valandas lengvai pasiekiamos traukiniais ėmė dažniau skraidyti lėktuvais, be to, paskelbti nauji, aktyvesni kelių ir parkavimo aikštelių tiesimo planai. Savivaldybės politikai liko kurti raginimams galų gale imtis kovos su klimato kaita.

Bet toks kurtumas paskatino gyventojų aktyvumą – vietos gyventojai išsiaiškino kad savivaldybių klerkų atsakomybės išsireikalauti paprasčiau, nei nacionalinės valdžios atstovų. M.Hudsonas, pats priklausantis vienai visuomenininkų aktyvistų grupei „Climate Emergency Manchester“, kuri informuoja gyventojus apie politikų sprendimus ir užsiima lobistine veikla – šią veiklą ketinama dar labiau aktyvinti siekiant tvarių visuomenei naudingų tikslų.

Radikalioji klimato politika tampa norma

Vieni iš svarbiausių rinkimų pasaulyje per praėjusius metus – išankstiniai rinkimai į JK parlamentą. Ir tai yra pirmas kartas, kai tokios ekonominės galios valstybėje viena iš lyderiaujančių partijų (nors ir pralaimėjusi rinkimus) veiksmus prieš klimato kaitą iškėlė į pirmą planą savo rinkimų kampanijoje: leiboristai siūlė plataus masto transporto elektrifikaciją ir visišką energetikos sistemos dekarbonizaciją pagal JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos rekomendacijas. O tai reiškia, kad diskusijos, dėl klimato kaitos partijos viduje pačiu aukščiausiu lygmeniu virusios jau nuo 2015 metų Paryžiaus susitarimo pasirašymo, galų gale virto kažkuo labiau apčiuopiamu. Gaila tik, kad pergalę rinkimuose pasiekė klimato kaitos stabdymo požiūriu kur kas silpnesnes pozicijas užėmę britų konservatoriai.

Jaunimas ėmėsi aktyvių veiksmų

2019 metais plačiajai visuomenei kaip niekada anksčiau teko begalę kartų išgirsti apie klimato kaitą ir būtinybę su ja kovoti - buvo ir moksleivių protestų, ir Išnykimo sukilimas, ir nerimą kelianti JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos ataskaita, ir bendras padidėjęs dėmesys iš žiniasklaidos bei kritiškesnis žurnalistų požiūris į klimato kaitos skeptikų melą. Naujausi visuomenės apklausų duomenys rodo, kad jau net 75 proc. amerikiečių suvokia, jog klimato kaita yra žmogaus rankų darbas.

Naujesnį, sveikesnį požiūrį į klimato kaitos procesus lemia pirmos iš tiesų globalios žmonių kartos stiprėjimas. Jauni žmonės gali vienu mygtuko paspaudimu prieiti prie bet kurios žmonių sukauptos informacijos. Jie žino, kad klimato kaitos mokslas nėra pramanas, o klimato kaitos skeptikai, už kurių nugarų stovi didžiosios naftos pramonės bendrovės, nebegali taip lengvai paskleisti miglos, kurią skleidė kelis pastaruosius dešimtmečius. Mat ši karta neskaito tradicinės žiniasklaidos, tvirtina Londono universitetinio koledžo Žemės sistemų mokslo profesorius Markas Maslinas.

Komentarai ()