Pokštai gyvojoje gamtoje - vaizdo įraše užfiksuota, kaip oposumas į vandenį įstumia skunką (Video) (1)
Gamtos kameroms skirtas puslapis ir parduotuvė „Trail Cam Pro“ paskelbė geriausią 2020-ųjų vaizdo įrašą - žmonėms labiausiai patiko oposumo išdaiga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Betsy Potter iš Niujorko valstijos šiame konkurse dalyvavo su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas iš mažo tvenkinio geriantis dryžėtasis skunkas (Mephitis mephitis). Šie gyvūnai yra ypač aktyvūs naktį ir gindamiesi gali išskirti dvokiantį skystį. Tik šįkart gynybai tiesiog nebuvo laiko - prie geriančio skunko prisėlino oposumas ir staigiu judesiu pasiuntė dryžėtąjį į vandenį.
Kodėl oposumas taip pasielgė? Sunku pasakyti. Oposumai šiaip jau nėra patys draugiškiausi gyvūnai - jie gali būti agresyvūs. Tačiau šįkart taip nubaudęs skunką oposumas greitai pasišalino, nenorėdamas didesnių problemų. O ir skunkas išlipo iš vandens, tikriausiai, nieko nesupratęs.
Oposumai, beje, yra gana įdomūs gyvūnai. Jie gyvena Amerikos žemyne ir yra turbūt primityviausi sterbliniai gyvūnai. Priemiesčiuose maisto jie dažnai ieško šiukšliadėžėse - tai yra visaėdžiai gyvūnai, kurie gamtoje dažnai medžioja vabzdžius ar mažesnius graužikus. Neretai pasitaiko atvejų, kuomet šie gyvūnai įsliūkina ir į žmonių namus, kur ištuština gyvūnų maisto dubenėlius ir, žinoma, šiukšliadėžes. Priklausomai nuo rūšies, oposumas gali būti nuo žiurkės iki katės dydžio. Kai kurie jų net neturi sterblių, tačiau pagal mokslinę klasifikaciją vis tiek yra priskiriami sterbliniams.
Oposumai šiaip nuo žmonių pabėga, bet gali būti agresyvūs, jei pajunta pavojų. Tiesa, žymiai dažniau jie apsimeta negyvais. Tai nėra kažkokia sąmoninga reakcija - tai labiau jau prigimtinis refleksas. Oposumas krenta kaip paralyžiuotas, lūpos atidengia visus 50 dantų, akys iš dalies užsimerkia, o prie išangės esančios liaukos išskiria dvokiantį skystį, kuris turėtų priminti yrančios dvėsenos kvapą.
Bet oposumo kvapas neprilygsta tam, ką gali pasiekti skunkas. Net kelių metrų atstumu skunkai gali išpurkšti lipnų nepaprastai stipriai dvokiantį skystį. Jį sunku nusiplauti net ir žmonėms prieinamomis priemonėmis, o gamtoje tai praktiškai neįmanoma. Kitaip tariant, skunką pultumėte tik kartą ir išmokę pamoką daugiau prie šių gyvūnų nebesiartintumėte.
Galbūt todėl tas oposumas iškrėtęs savo šunybę taip greitai pasišalino. Skunkas, panašu, net nežinojo, kad jis artinasi, o jam gresia nelauktos maudynės.