Laboratorijoje šokinėjančias lervas tyrinėję mokslininkai aptiko unikalią jų elgseną: nieko panašaus nebuvo regėję (Foto, Video) ()
Žmonėms nemalonios lervos ir kitokie šliaužiojantys gyviai, bet tik ne vabzdžius tyrinėjantiems mokslininkams – šie patys jų ieško.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Universitetinio miestelio teritorijoje mes su kolegomis pastebėjome sutręšusį medį“, – pasakojo entomologas Adrianas Smithas iš Šiaurės Karolinos gamtos mokslų muziejaus. – Jei esi entomologas ir pamatai tokios būklės medį, verta žvilgtelėti, kas slepiasi po žieve, ko ten galima rasti.“
Smalsumas atsipirko – tyrėjai aptiko kinivarpų (lot. laemophloeus biguttatus) lervų, kurios šokinėjo iki šiol neregėtu būdu, rašo sciencealert.com.
Mažytės lervos įtempia kūną, susiriečia ir pašoka į orą. Lerva pašoka 0,6 m per sekundę greičiu, horizontaliai nušoka dviejų savo kūno ilgių atstumą, o vertikaliai – 1,5 kūno ilgio atstumą.
„Lervų šokinėjimo stilius buvo įspūdingas, tiesa, iš pradžių nesupratome, koks jis unikalus“, – teigė entomologas Mattas Bertone iš Šiaurės Karolinos universiteto Augalų ligų ir vabzdžių klinikos, vienas iš straipsnio apie atradimą autorių. – Parodėme filmuotą medžiagą daugeliui kinivarpų ekspertų, nė vienas nebuvo matęs taip šokinėjančių lervų. Tada suvokėme, kad reikia atidžiau patyrinėti, kodėl šios lervos būtent taip šokinėja.“
Daugumos šokinėjančių vabzdžių ar lervų organizme yra savotiškas sklendės mechanizmas – būtent dėl šio mechanizmo jie geba pašokti. Pvz., toks sklendės mechanizmas yra burnakojų organizme.
Tačiau mokslininkai neaptiko kinivarpų lervų organizme sklendės mechanizmo; nepaisant to, kad jie stebėjo lervas su specialia filmavimo kamera, kuri per sekundę užfiksuoja 60 000 kadrų, tyrė su kompiuterine tomografija ir elektroniniu mikroskopu, kuris detaliai parodo visą kūną, nieko neaptiko.
Mokslininkai tyrė lervos kūno sandarą, norėdami išsiaiškinti, ar ši gali iššokti taip aukštai, pasitelkdama vien raumenis. Kaip paaiškėjo, lervos raumenų nepakanka, kad ji atsispirtų ir pašoktų.
„Žinome, kad jos sutelkia energiją; kitas klausimas, kur jos ją sutelkia“, – teigė A. Smithas. – Mažomis kojytėmis jos atsispiria nuo žemės ir staiga pašoka lyg kaskada.“
Lervos įtempia kūną, o kai atsispiria nuo žemės viena koja, palenkia galva ir šoka.
Tyrėjų komanda dar neišsiaiškino, kam lervoms reikia šitaip šokinėti, galbūt gyvenant laikinuose namuose po sutręšusiu medžiu reikia sugebėti vikriai evakuotis.
„Galbūt to reikia, norint pasprukti nuo plėšrūnų, gal tam, kad jos išsisklaidytų, gal ir dėl to, ir dėl to“, – svarstė A. Smithas.
Deja, sutręšusio medžio su lervomis Šiaurės Karolinos universitetiniame miestelyje nebeliko. Tyrėjai turėjo nedaug laiko prisirinkti lervų, nes medis greitai buvo išgabentas.
Tačiau ne viskas prarasta. Kai A. Smithsas įkėlė į savo kanalą „YouTube“ videomedžiagą apie šokinėjančias lervas, ją pamatė japonas tyrėjas Takahiro Yoshida ir prisiminė, kad yra matęs panašiai šokinėjančių kitokių lervų.
Japono tyrėjo matytos lervos yra tos pačios šeimos, tik kitos rūšies.
Jis pastebėjo, kad tos lervos labai greitai juda, ir nufilmavo išmaniuoju telefonu. Tikriausiai apie tai negalvojo, kol pamatė mano medžiagą, <...> tada ir parašė mums, – pasakojo A. Smithas. – Galbūt kinivarpų lervos turi tokių elgsenos ypatumų, apie kuriuos anksčiau nežinota.“
Tyrimas aprašytas leidinyje PLOS ONE.