Iškalbinga Pekino žiemos olimpiados palydovinė nuotrauka – kodėl žaidynės vis labiau kelia prieštaringas nuomones tarp aplinkosaugininkų ir sportininkų? (Foto) (14)
Įspūdinga nauja palydovinė nuotrauka rodo ryškų kontrastą tarp dirbtinio sniego bei sausų ir uolėtų kalnų, kuriuose vyksta žiemos olimpinės žaidynės.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuotraukoje, kurią „Landsat 8“ palydovas užfiksavo sausio 29 d., pavaizduota Jančingo olimpinė zona Xiaohaituo kalne, pravarde „uola“, esanti maždaug 74 km į šiaurės vakarus nuo Pekino.
Teritorija naudojama slydimo sporto šakoms (bobslėjui, skeletonui ir rogutėms) ir kalnų slidinėjimui rengti, kuriems reikia ilgų sniego ar ledo takų ir tūkstančių kubinių metrų sniego.
Tačiau NASA Žemės observatorijos duomenimis, vasario mėnesį regione vidutiniškai iškrenta tik 3,3 centimetro sniego.
Dėl to Pekino žaidynės, kurios oficialiai prasidėjo vasario 4 d., yra pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, kuriose reikės praktiškai 100% dirbtinio sniego visoms sniego sporto šakoms, įskaitant šuolius su slidėmis, laisvo stiliaus sniego sportą ir lygumų slidinėjimą. Tačiau dirbtinio sniego naudojimas sukėlė daug ginčų ir aplinkosaugininkų bei kai kurių sportininkų reakcijų.
Dirbtiniam sniegui pagaminti reikia milžiniško vandens ir energijos kiekio. Naujojoje ataskaitoje mokslininkai apskaičiavo, kad Pekino žaidynėse bus naudojama mažiausiai 1,2 milijono m3 dirbtinio sniego, o tam, savo ruožtu, reikės apie 223 milijonų litrų vandens.
Kad būtų tiek sniego, organizatoriai įrengė 300 sniego patrankų, varomų 130 generatorių, kurie aušinami iš aštuonių vandens aušinimo bokštų ir trijų siurblinių.
Kinija teigė, kad žiemos olimpinėse žaidynėse bus naudojama 100% atsinaujinančios energijos.
Ataskaitoje teigiama, kad dirbtinis sniegas taip pat kelia daugybę kitų aplinkosaugos problemų. Siekiant maksimaliai padidinti netikro sniego ilgaamžiškumą, į vandenį pridedama chemikalų, kurie padeda išvengti jo tirpimo.
Šios cheminės medžiagos gali padaryti didelę žalą sniegu padengtiems augalams, o nutekėjimas į upes gali paveikti netoliese esančias teritorijas. Uždelstas dirbtinio sniego tirpimas taip pat gali sutrikdyti augalų ir gyvūnų elgesį, o sniego patrankų keliamo triukšmo tarša gali paveikti vietinę laukinę gamtą, rašė mokslininkai.
Dirbtinio sniego sudėtis taip pat turi įtakos sportininkams; remiantis ataskaita, tai beveik 30% ledo ir 70% oro, o natūralaus sniego sudėtis yra arčiau 10% ledo ir 90% oro. Dėl šio skirtumo dirbtinio sniego šlaitai yra greitesni ir fiziškai sunkesni nei natūralaus sniego šlaitai, kuriais paprastai treniruojasi sportininkai, o tai gali lemti traumas net labiausiai patyrusiems sportininkams.
Tačiau, nepaisant bet kokio pasipriešinimo dirbtiniam sniegui, klimato kaita gali reikšti, kad būsimose žiemos olimpinėse žaidynėse jo neišvengsime.
