Grupė mokslininkų neseniai pranešė, kad biokuro gamybą gali patobulinti siūlinis grybas, kuris noriai ardo palapines ir karines uniformas. Los Alamos nacionalinės laboratorijos vadovaujami mokslininkai savo rezultatus paskelbė žurnale „Nature Biotechnology“. Jie atskleidė grybo Tricoderma reesei genų seką ir kokiu būdu organizmas skaldo augalinį pluoštą iki nesudėtingų cukrų.

Toks atradimas atveria naujus pramoninius būdus ekonomiškai ir efektyviai perdirbti augalines liekanas ir netgi celiuliozines buitines atliekas į etanolį. Atliekų perdirbimo keliu gautas etanolis yra ekologiškesnė alternatyva benzinui. T.reesei grybas „išpopuliarėjo“ antrojo pasaulinio karo metu, kai Ramiojo vandenyno regione kariai pastebėjo, kad kažkoks grybas greitai ardo jų drabužius ir palapines. Vėliau daktaras Elwyn T. Reese su kolegomis identifikavo parazitą ir grybas buvo pavadintas atradėjo vardu.

Grybas pasižymėjo aukštu fermentiniu aktyvumu ir tapo celiuliozės skaldymo iki paprastų cukrų etalonu. Grybas gamina fermentus, kurių pagalba skaldo augalinius pluoštus iki monosacharidų, kuriais minta. Mokslininkai, nustatinėdami grybo genų sekas, norėjo tikliai išsiaiškinti, kodėl būtent šis grybas taip gerai skaldo audinius. Sekų nustatymo rezultatai juos nustebino. Atvirkščiai nei įprasta agresyvių grybų genų sekoms, T.reesei turėjo daug mažiau genų koduojančių celiuliozę skaldančius fermentus nei kiti panašūs grybai.

„Mes žinojome, kad T.reesei gamina didelius skaldančiųjų fermentų kiekius, tačiau mus nustebino tai, kad grybas jų gamina vos keletą tipų. Tai reiškia, kad jo baltymų sekrecijos sistema yra ypatingai efektyvi,“ kalbėjo Diego Martinezas, vadovavęs tyrimams. Mokslininkai mano, kad T. reesei genomas sudarytas iš fermentus koduojančių genų sankaupų, tokiu būdu gaminami baltymai užtikrina efektyvų celiuliozės skaldymą.

Pramoninis T.reesei panaudojimo scenarijus būtų toks: grybas gamintų fermentus, kurie išgryninti būtų dedami į celiuliozės pulpą ir paverstų ją monosacharidais. Toliau cukrui fermentuoti ir etanoliui gauti būtų naudojamos mielės. „Tricoderma reesei genomo sekos nustatymas yra reikšmingas žingsnis tobulinant atsinaujinančius kuro šaltinius. Grybo genome užkoduota informacija padeda suprasti, kaip jis gamina fermentus ir sugeba taip efektyviai skaldyti celiuliozę. Pasinaudojus šiomis žiniomis, abu minėtus procesus galima pritaikyti ekonomiškai celiuliuzės biomasės degradacijai iki kuro ar kitų cheminių medžiagų,“ kalbėjo Joelis Cherry, biokuro tyrimais užsiimančios bendrovės „Novozymes“ direktorius, taip pat dalyvavęs tyrime.

Komentarai (0)