Šiuo metu daug kalbama apie cheminių medžiagų poveikį žmogaus organizmui: vienas po kito atlikti tyrimai įrodo, jog daugelio ligų priežastimi būna mūsų aplinkoje esančios cheminės medžiagos, į organizmą patenkančios su maistu arba per orą, lytėjimą. Tačiau ar cheminės medžiagos kenksmingos tik žmogui? Paaiškėjo kad ne – žemę taip pat jie alina kaip ir žmogų. Apie tai skelbia Šveicarijos mokslininkų tyrimas.

Mūsų sveikata didele dalimi priklauso nuo to, ką valgome, tad nenuostabu kad ir organinė bei mineralinė žemės sudėtis labai susijusi su žmogaus veikla. Intensyviai naudojant trąšas, pesticidus ar kitus cheminius produktus iškyla ne tik rizika užteršti žemės paviršių bei vandenis, bet dar ir stipriai sumažinamas mikroorganizmų kiekis dirvoje. Būtent tai įrodė šveicarų mokslininkų grupės atliktas ilgalaikis (21 metus trukęs) palyginamasis tyrimas.

Dirva yra nuostabi ekosistema, turtinga organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis. Joje esantys mikroorganizmai (bakterijos, grybai, sliekai ir pan.) skaido dirvožemio sudėtines dalis, teikia augalams maistingas medžiagas bei padeda jas pasisavinti. Bendrąja prasme maitintis augalams padeda beveik visi dirvos organizmai, mat jie išskiria anglies dvideginį - pagrindinį augalų maisto šaltinį. Taigi, kuo daugiau dirvoje gyvybės, tuo daugiau anglies dvideginio pažemėje ir anglies rūgšties dirvoje. Be šių mikroorganizmų pagalbos augalams būtų sudėtinga pasisavinti mineralines ir maisto medžiagas, jie taptų silpnesni, dažniau sirgtų.

Šveicarų mokslininkų grupė savo tyrime kaip tik ir norėjo išsiaiškinti kaip žemės organinę struktūrą veikia dažnai naudojami pesticidai. Dviejuose žemės sklypuose jie pakaitomis sodino skirtingus augalus (bulves, miežius, žieminius kviečius, runkelius ir dobilus). Tačiau viename iš jų buvo auginama pagal šiuolaikinį tradicinį žemdirbystės būdą, tuo tarpu kitame – pagal natūralią metodiką, draudžiančią bet kokias fitosanitarines priemones. Tyrimas buvo vykdomas daugiau nei 20 metų, norint duoti pakankamai laiko kad žemė galėtų atsinaujinti ir išsivystytų jai būdingi mikroorganizmai.

Tyrimo pabaigoje abiejose sklypuose mokslininkai išnagrinėjo organinę dirvožemio sudėtį. Jie pastebėjo, jog natūraliu būdu augintoje dirvoje mikrofauna buvo 25 % gausesnė ir įvairesnė nei kad gavusioje cheminių medžiagų. Taigi, intensyvaus trąšų, pesticidų ir kitų cheminių produktų naudojimo rezultate dirvožemyje stipriai sumažėja mikroorganizmų. O remiantis transmisijos efektu, kuo žemė skurdesnė organinėmis medžiagomis, tuo labiau auginamos kultūros reikalaus išorinių įnašų, tokių kaip fosfatai ir nitratai. Ir priešingai, mikrofaunos vystymas praturtina žemę maistinėmis medžiagomis ir padaro ją derlingesnę. Taigi, kuo labiau tręšime ir sieksime didelio derliaus dabartyje, tuo greičiau žemė skurs, ir vėliau prireiks dar daugiau trąšų, norint gauti tą patį derlių.

Be to, pastebėta, kad bio sklype vabzdžių, mintančių įvairiais parazitais, taip pat buvo daugiau. Šių vabzdžių „pagalbininkų“ pagausėjimas užtikrina didesnę kultūrų apsaugą ir sumažiną insekticidų naudojimo poreikį.

Anot mokslininkų, nepaisant 20 % mažesnio derliaus, natūrali žemdirbystė ilgu laikotarpiu yra ekonomiškai pelningesnė. Be to, bio žemdirbystėje per metų metus mikroorganizmu nulemtas dirvos derlingumas leidžia išvengti nuolatinio tręšimo ir, savaime suprantama, su tuo susijusių išlaidų.

Taigi, dirvožemį galime lyginti su žmogumi. Tai ne tik negyva žemė, bet gyvybės pilnas pasaulis, kuriam, matyt, kaip ir žmogui, labiau tinka natūralumas.

Parengė: Edita

Komentarai (5)