Ateityje Europa palįs po Afrika? (14)
Europos kontinentas gali pradėti slinkti po Afrika – tokios išvados priėjo mokslininkai Europos geomokslų sąjungos susitikimo metu, praneša BBC. Kontinentai po truputį artėja vienas prie kito.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per daugelį milijonų metų šiaurinis Afrikos tektoninės plokštės kraštas lindo po Eurazijos plokšte. Tačiau šis procesas yra sustojęs. Pasak praeitą savaitę Europos geomokslų sąjungos („European Geosciences Union“ - EGU) susitikime dalyvavusių mokslininkų, dabar gali būti Europos eilė nirti. Jeigu jie teisūs, tai būtų naujos subdukcinės zonos susiformavimo ženklas – itin retas reiškinys.
Po Viduržemio jūra vėsus, tankus uolienų sluoksnis pačiame šiauriniame Afrikos litosferos plokštės krašte faktiškai yra palindęs po Eurazijos plokšte. Vis dėlto Afrikos sausumos masyvas yra per lengvas, kad procesas tęstųsi ir plokštė toliau grimztų.
„Afrika nenugrims, tačiau Afrikos ir Europos kontinentai vis artėja vienas prie kito. Kurlink tai veda? – klausė Utrechto universiteto mokslininkas Rinusas Wortelis. – Įmanoma, kad po tam tikro laiko mes stebėsime Europos kontinento slinkimą po Afrika.“
Viduržemio jūros geologinė struktūra ir istorija yra pakankamai sudėtinga. Utrechto mokslininkų grupės suformuluotos pastabos skamba taip: „Lėtas susiliejimas – tik po kelis centimetrus per metus – iš dalies buvo sustabdytas dviejų rytinių plokščių, esančių Turkijoje, susidūrimo. Be to, tolesniam subdukcijos procesui Afrikos kontinento lengvumas užkirto kelią. Toje vietoje, kur įvyko subdukcija, Afrikos plokštės gabalai atskilo ir nugrimzdo į Žemės mantiją.“
Kad užpildytų atsiradusį plyšį, Eurazijos plokštės fragmentai (pavyzdžiui, Balearų salos, Korsika, Sardinija, taip pat Kreta) Viduržemio jūros teritorijoje pasislinko į pietus. Kompiuterinio modeliavimo duomenys rodo, jog viso šio proceso galutinė pasekmė gali būti subdukcijos priešinga kryptimi pradžia. Papildomų liudijimų suteikia ir žemės drebėjimų stebėjimai.
„Matome, kokia eiga susiformuoja žemės drebėjimų metu – plokštės slenka pietų kryptimi“ – sakė profesorius R. Wortelis.
Nors apie subdukcinių zonų galią ir galimus katastrofiškus įvykius tik ką priminė Japonijoje įvykęs žemės drebėjimas ir jo sukeltos cunamio bangos, Viduržemio jūros regiono geologija nuo Japonijos pakrančių geologijos skiriasi gerokai.
Nepaisant to, šioks toks susirūpinimas Europos mokslininkų gretose vis tik pastebimas – ekspertai nerimauja, jog Europos šalys labai nedaug investuoja į perspėjimo apie cunamio pavojų sistemų diegimą. Per pastaruosius penkerius metus Europos Sąjunga cunamių tyrimams skyrė tik maždaug 8 mln. eurų. Per tą patį laikotarpį vien tik Vokietija Indonezijos įspėjamosioms sistemoms įrengti skyrė 55 mln. eurų.
„Šioks toks susidomėjimas šių sistemų diegimu Europoje buvo kilęs po 2004-ųjų cunamio, nusiaubusio Azijos pakrantes, - prisimena Bolonijos universiteto (Italija) profesorius Stefano Tinti. – Tačiau netrukus susidomėjimas atslūgo. Čia reikalinga politinė valia – kad visos ES narės skirtų nors ir simbolinių lėšų. Tačiau išjudinti šiuos procesus – labai nelengva.“
Nors cunamio bangas galintys sukelti žemės drebėjimai Viduržemio jūros regione yra mažai tikėtini, praeityje tokių yra buvę. Pavyzdžiui, 1303 m. Kretą supurtę žemės virpesiai sukėlė cunamį, kuris nuniokojo Heraklioną ir Aleksandriją.
