Siaubingiausi jūrų verpetai Žemėje, ryjantys net laivus – net 50 metrų skersmens, ošimas girdimas už 16 km, o kiti jau sukasi 2-3 tūkst. metų (Foto, Video) ()
Nuo Homero „Odisėjos“, „Mobio Diko“ iki Žiulio Verno – siaubingi, laivus praryjantys jūrų verpetai jaukia skaitytojų fantaziją. Bet panašūs dariniai egzistuoja ir realybėje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ten, kur susidaro stiprių srovių ir tinkamos geografinės aplinkos derinys, visame pasaulyje galima aptikti verpetus, didžiulius ir galingus sūkuriuojančio vandens plotus, pavojingas sroves ir sūkurius.
Nors daugelis jų susiformuoja po katastrofiškų įvykių (pavyzdžiui, cunamių) ir egzistuoja gana trumpą laiką, kiti sukasi jau šimtmečius.
Verpetai susiformuoja siaurose vandenyno sąsiauriuose su greitai tekančiu vandeniu, juos dažnai sukelia potvyniai.
Daugybė istorijų pasakoja apie laivus, įsiurbtus į verpetą, nors tik mažesniems laivams gresia pavojus. Mažesni sūkuriai atsiranda prie upių slenksčių ir juos galima stebėti pasroviui nuo dirbtinių struktūrų, tokių kaip užtvankos. Stiprius sūkurius gali sukelt ir didžiuliai kriokliai, pavyzdžiui Niagaros krioklys.
Pristatome pačius žymiausius pasaulio jūrų verpetus:
1. Naruto, Japonija
Naruto verpetas yra to paties pavadinimo sąsiauryje sąsiauryje, tarp Naruto Tokushimoje ir Awaji salos Hijo mieste, Japonijoje. Sąsiauris tarp Naruto ir Awaji salos yra apie 1,3 km pločio. Sąsiauris yra viena iš jungčių tarp Ramiojo vandenyno ir vidaus jūros – vandens telkinio, skiriančio Honshū ir Shikoku, dvi pagrindines Japonijos salas.
Potvynis du kartus per dieną perkelia didelį kiekį vandens į vidinę jūrą ir du kartus per dieną pašalina didelį vandens kiekį. Potvyniai siekiantys iki 1,7 m, sukuria vidaus vandens ir Ramiojo vandenyno vandens lygio skirtumą iki 1,5 m.
Dėl siaro sąsiaurio, vanduo keturis kartus per dieną maždaug per 13–15 km/val. greičiu veržiasi per Naruto kanalą, du kartus įtekėdamas ir du kartus ištekėdamas. Pavasarių potvynių metu metu vandens greitis gali siekti 20 km/val. greitį, suformuodamas iki 20 m skersmens sūkurius.
Sąsiauryje srovė yra greičiausia Japonijoje ir ketvirta greičiausia pasaulyje ir gali sukelti pavojų neatsargiems laivams.
Sūkuriai įkvėpė narutomaki valgio pavadinimą ir Naruto Uzumaki veikėją iš manga ir anime Naruto (uzumaki reiškia „sūkurys“).
2. Corryvreckan, Škotija
Škotijos Corryvreckan (reiškia „pledo katilas“) verpetas yra trečias pagal dydį pasaulyje. Jis yra šiaurinėje to paties pavadinimo įlankos pusėje. Potvynių ir atoslūgių vandenys iš siauro Lorne Firtho fjordo (firth) Corryrreckan įlankoje gali sukelti didesnes nei 9 m aukščio bangas, kurios suformuoja didelį verpetą, o jo ošimas girdimas už 16 km.
Pagal škotų mitą, verpetas susidaro, kai žiemos deivė naudoja vandenis skalbdama pledus (kurie švarūs tampa balti ir tampa sezonine regiono sniego danga).
Norėdami ištirti šį verpetą, dokumentinių filmų kūrėjai 2006 m. ant manekeno uždėjo gelbėjimosi liemenę ir gylio matuoklį ir įmetė jį į verpetą. Kai jis pagaliau buvo rastas, paaiškėjo, kad dugnas yra 80 m gylyje.
Tęsinys kitame puslapyje:
3. Moskstraumen, Norvegija
Bene žinomiausias iš verpetų ir anglišką „maelstrom“ (galingesni jūrose ar vandenynuose egzistuojantys verpetai angliškai vadinami „maelstroms“) pavadinimą įkvėpęs Moskstraumen verpetas galėjo įkvėpti ir Julesą Verne'ą, ir Edgarą Allaną Poe, kurie rašė apie siaubingus ir mirtinus sūkurius.
Esantis prie šiaurinės Norvegijos pakrantės, Moskstraumen, skirtingai nuo upėse ir sąsiauriuose pasitaikančių verpetų, yra atviroje jūroje.
Verpetas susiformuoja dėl kelių veiksnių derinio, iš kurių vyrauja stiprūs pusdienio potvyniai ir savita jūros dugno forma – tarp Maskenesøya ir Værøya salų esantis seklus kalvagūbris, kuris sustiprina ir suka potvynio sroves.
Dėl atitinkamų srovių sąveikos ir galingų vėjų, gilus ir seklus vanduo susiduria tarp dviejų salų ir sukuria sūkurių seriją. Kai kurie didžiausi verpetai apie 40–50 metrų skersmens. Teigiama, kad Moskstraumen verpetas yra labiausiai pavojingas iš visų pasaulio verpetų.
4. Saltstraumen, Norvegija
Saltstraumen yra nedidelis sąsiauris, turintis vieną stipriausių potvynio srovių pasaulyje. Jis yra Norvegijos Nordland apskrities Bodø savivaldybėje.
Iki 400 milijonų kubinių metrų jūros vandens kas šešias valandas veržiasi per 3 kilometrų ilgio ir 150 metrų pločio sąsiaurį. Verpetais, kurių skersmuo iki 10 metrų ir 5 metrų gylio, susidaro, kai srovė yra didžiausia.
Pagal kai kuriuos skaičiavimus, potvynio srovė gali pasiekti 40 kilometrų per valandą greitį. Srovė susidaro, kai potvynis bando užpildyti Skjerstado fiordą. Jūros lygio ir fiordo aukščio skirtumas gali būti iki 1 metro. Saltstraumen gyvuoja apie du ar tris tūkstančius metų.
Saltstraumen yra populiarus tarp meškeriotojų, nes sąsiaurio vandenys gausūs tokių žuvų kaip ledjūrio menkių, menkių, vilkžuvių, jūros ešerių ir otų.
5. Old Sow, Kanada ir JAV
Old Sow („Senoji paršavedė“) yra didžiausias potvynių verpetas Vakarų pusrutulyje, esantis Fundy įlankoje tarp Elnių salos (Deer island) (Naujasis Bransvikas, Kanada) ir Briedžių salos (Moose island) (Meinas, JAV).
Sūkurį sukelia 6 m potvynių zona, kur vandenys keičiasi tarp Passamaquoddy įlankos ir Fundy įlankos, ir vietos jūros dugno reljefo ir vietinių srovių sąveika.
Sūkuriai formuojasi maždaug 76 m skersmens plote. Priklausomai nuo potvynių ir kitų sąlygų, jis suformuoja sūkurius (eddies) (vadinamus „paršeliais“), versmes, greitąsias sroves ir kartais verpetus.
Jo unikalaus pavadinimo kilmė turi dvi versijas: „Senoji paršavedė“ skleidžia garsus, kurie kartais imituoja kiaulės niurzgėjimą; arba tai atspindi neteisingą žodžio „sough“ supratimą, kuris reiškia nutekėjimą.
