Projektas, kokio pasaulis dar nėra matęs: NASA už 3,46 mlrd. JAV dolerių ketina atvėsinti Jeloustouną - ir tai darys ne tik dėl grėsmės žmonijai (1)
Po Jeloustouno nacionalinio parko vaizdingomis karštosiomis versmėmis ir geizeriais yra didžiulė magmos kamera, kuri vieną dieną gali išsiveržti kaip supervulkanas. Pasak NASA, supervulkanai yra viena didžiausių gamtos grėsmių žmonių civilizacijai ir yra daug pavojingesnė už asteroidų keliamą grėsmę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Štai kodėl JAV kosmoso agentūra sukūrė planą užtikrinti, kad ugnikalnis liktų neveiklus. Be to, NASA metodas taip pat aprūpintų aplinkinį regioną elektra, nors projektas kainuotų stulbinamus 3,46 mlrd. JAV dolerius.
Gręš skyles
Tiek civilizaciją sunaikinantis asteroido smūgis, tiek magmos kameros, vadinamos Jeloustouno kaldera, išsiveržimas artimiausioje ateityje labai mažai tikėtinas. Tikimybė, kad 5-10 kilometrų pločio asteroidas, kaip ir tas, kuris sunaikino dinozaurus, atsitrenks į Žemę, yra beveik nereikšmingas – 0,000001%, o, kad išsiveržtų Jeloustounas bet kuriuo metu per ateinančius 10 000 metų taip pat neprognozuojama.
Vis dėlto, 2017 m. Brianas Wilcoxas, buvęs NASA Planetinės gynybos patariamosios tarybos, atlikusios asteroidų ir kometų grėsmės tyrimą, narys, sakė, kad „šio tyrimo metu prieita prie išvados, kad supervulkano grėsmė yra daug didesnė nei asteroido ar kometos grėsmė“. Žemėje yra apie 20 supervulkanų, o dideli išsiveržimai įvyksta vidutiniškai kartą per 100 000 metų. Dėl supervulkano išsiveržimo užsitęsusi vulkaninė žiema žmonijai gali užkirsti kelią pakankamai apsirūpinti maistu ir lemti pasaulinį badą.
Savo interviu BBC Wilcoxas paaiškino NASA planus užkirsti tam kelią. Pati JAV kosmoso agentūra pripažįsta, kad planas nėra be rizikos, nors atlygis būtų didesnis už riziką, jei užkirstų kelią katastrofiniam įvykiui, galinčiam sunaikinti žmoniją.
Planuojama už Jeloustouno nacionalinio parko ribų ugnikalnio šonuose išgręžti skyles. Tuomet projekto organizatoriai pumpuotų aukšto slėgio šaltą vandenį į supervulkaną ir iš jo. Įeinantis vanduo vėsintų ugnikalnį, o išeinantis vanduo pasiektų maždaug 350 °C temperatūrą ir galėtų būti naudojamas elektros energijai gaminti.
Energija „dešimtims tūkstančių metų“
Pasak Wilcoxo, šiuo metu planas yra tik teorinis ir trūksta duomenų apie gręžimo į ugnikalnio šoną riziką. Vis dėlto jis mano, kad 3,46 mlrd. JAV dolerių eksperimentą galėtų finansuoti geoterminės energijos įmonės, kurios atgautų investicijas ir kurios „gautų elektros energiją, galinčią aprūpinti aplinkinę teritoriją dešimtims tūkstančių metų“. Be to, „ilgalaikė nauda yra ta, kad jūs užkirsite kelią būsimam ugnikalnio išsiveržimui, kuris pražudytų žmoniją“, – dar 2017 m. sakė Wilcoxas.
„Jeloustounas šiuo metu praleidžia apie 6 GW šilumos“, – sakė Wilcoxas. „Tokiu būdu gręžiant, jis galėtų būti naudojamas geoterminei jėgainei sukurti, kuri gamintų elektros energiją už itin konkurencingą kainą – apie 0,10 USD/kWh“.
Be to, kad siekiama rasti būdą, kaip sušvelninti supervulkanų, tokių kaip Jeloustounas, grėsmę, NASA taip pat tikisi, kad jos planas paskatins kitus mokslo bendruomenės narius spręsti šią problemą. Šios didžiulės potencialiai destruktyvios magmos kameros ironiškai gali suteikti energijos ir sušvelninti klimato kaitos padarinius, kurie yra skubesnė egzistencinė grėsmė žmonijai.
