Žemės planeta plečiasi ar traukiasi? Kasmet prarandame dešimtis tūkstančių tonų atmosferos – bet ar tai kelia pavojų gyvybei? (Foto, Video) ()
Žemė nuolat praranda ir gauna medžiagas. Pavyzdžiui, kosmose greitai sklindančios dulkės reguliariai bombarduoja mūsų planetą krentančių žvaigždžių pavidalu (meteoritai), o dujos iš Žemės atmosferos reguliariai prasiskverbia į kosmosą. Taigi, jei Žemė nuolat atiduoda materiją, taip pat įgyja naujos medžiagos, ar ji plečiasi ar traukiasi?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl Žemės dujinių „dovanų“ kosmosui mūsų planeta arba, tiksliau, atmosfera, traukiasi, teigia vyresnysis mokslininkas Guillaume'as Gronoffas, tyrinėjantis atmosferos praradimą NASA Langley tyrimų centre Virdžinijoje. Tačiau dėl to mes labai nesumažėjame, sakė jis.
Planetos susidaro susikaupus arba susidūrus kosmoso dulkėms, kurios vis labiau kaupiasi į didesnę masę. Po to, kai Žemė susiformavo prieš maždaug 4,5 milijardo metų, nedidelis akrecijos kiekis ir toliau vyko meteorų ir meteoritų pavidalu, kurie padidino Žemės masę, sakė Gronoffas.
Tačiau susiformavus planetai prasideda kitas procesas: atmosferos praradimas. Jis veikia panašiai kaip garinimas, bet kitokiu mastu. Gronnoffo teigimu, atmosferoje deguonies, vandenilio ir helio atomai sugeria pakankamai energijos iš Saulės, kad galėtų pabėgti iš atmosferos.
Taigi, kaip šie procesai veikia bendrą Žemės masę? Mokslininkai gali tik bandyti įvertinti.
„Žinoma, tai vis dar yra moksliniai tyrimai, nes sunku išmatuoti Žemės masę realiu laiku“, – sakė Gronoffas. „Mes neturime Žemės svorio tokiu tikslumu, kurio reikia norint pamatyti, ar Žemė praranda masę, ar didėja.
Tačiau, stebėdami meteorų greitį, mokslininkai apskaičiavo, kad apie 15 000 metrinių tonų meteoritų kasmet paveikia planetą ir padidina jos masę.
Tuo tarpu, naudodamiesi palydoviniais duomenimis, mokslininkai įvertino atmosferos praradimo greitį. Pagal šiuos skaičiavimus, Žemė per metus praranda apie 60 000 metrinių tonų atmosferos. Nors tai skamba daug, visos planetos kontekste „tai labai, labai, labai mažai“, sakė Gronoffas.
Remdamasis per pastaruosius šimtą metų nustatytais atmosferos praradimo įverčiais, Gronoffas apskaičiavo, kad per metus prarandant 60 000 tonų atmosferos, prireiktų 5 milijardų metų, kad Žemė prarastų atmosferą, jei planeta negalėtų jos papildyti.
Tačiau vandenynas ir kiti procesai, pavyzdžiui, ugnikalnių išsiveržimai, padeda papildyti Žemės atmosferą. Taigi, prireiks daugiau nei 3000 kartų tiek laiko – maždaug 15,4 trilijono metų – kol Žemė praras atmosferą; tai maždaug 100 kartų daugiau nei visatos gyvavimo laikas.
Tačiau gerokai anksčiau, nei tai įvyks, Žemė greičiausiai vis tiek bus negyvenama dėl Saulės evoliucijos, kuri, kaip tikimasi, po maždaug 5 milijardų metų virs raudonąja milžine.
Taigi, nors mūsų planeta praranda 60 000 tonų atmosferos kasmet, galime būti tikri, kad mažėjantis Žemės dydis nekelia pavojaus gyvybei Žemėje.
