Medikai: neužmiega vis daugiau lietuvių (4)
Pastebima, kad lietuvius nakties miego metu dažniausiai kamuoja nemiga ir kvėpavimo sutrikimai, knarkimas. Be to, medikai priduria, kad šiais laikais pas juos kreipiasi daug daugiau žmonių, sergančių miego sutrikimais. Tad jei miegate gerai, tačiau knarkiate, visą dieną, o ypač po valgio jaučiatės mieguisti, o rytais neatsibundate be žadintuvo – derėtų pasikonsultuoti su miego sutrikimus gydančiais medikais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Miego medicinos centro gydytojo Audriaus Alonderio teigimu, lietuviai dažniausiai skundžiasi nemiga ir kvėpavimo sutrikimais.
„Kvėpavimo sutrikimai nakties miego metu pablogina bendrą organizmo būklę. Tai ypatingai aktualu žmonėms, kurie turi kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, serga širdies kraujagyslių ligomis ar turi galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, kadangi jie pablogina organizmo aprūpinimą deguonimi. Būtent dėl to sutrikimo dar pasunkėja tokio žmogaus būklė.
Nemiga veikia ir darbingumą ir žmogaus nuotaiką, visą jo bendrą socialinį gyvenimą pablogina“, – pasakojo specialistas.
Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Ramintos Masaitienė pastebi, kad daug lietuvių kankina knarkimo problema.
„Jie sako: „Aš miegu gerai tik žmona vis skundžiasi, kad knarkiu. Taip, aš dieną mieguistas, o jeigu dar užvalgiau, tai iš vis turiu numigti. Užsnūstu susirinkimų metu, posėdžių metu, man reikia daug kavos, aš vairuoti negaliu, nes sustojus prie raudono mane ima snaudulys“, – apie pacientų bėdas pasakojo gydytoja.
Vienos ramų miegą užtikrinančios formulės nėra
Kaip pastebi KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Miego medicinos centro specialistas A. Alonderis, „lietuviams atsiranda poreikis rūpintis miego aplinka“.
„Sakyčiau žmonės ne tik nuo mūsų, bet ir vieni nuo kitų pradeda šitą atrasti“, – teigė gydytojas.
KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Miego medicinos centro specialisto teigimu, ramiam miegui būtina komfortiška aplinka. Tačiau gydytojas A. Alonderis pastebi, kad sąvokos „komfortiška aplinka“ šiuo atveju negalima aiškinti vienareikšmiškai.
„Kiekvienas žmogus tą komfortą supranta savaip. Vienam reikia tamsos – gal sunkesnių užuolaidų, kad per jas neprasimuštų jokia šviesa, kitam reikia idealios tylos, dar kitam šitie dalykai yra nebūtini. Bet patogi lova, komfortiška oro temperatūra ir pakankamai tyli, rami aplinka, man atrodo, trys tokie pagrindiniai dalykai, kurie turi būti norint turėti gerą aplinką miegui“, – dėstė pašnekovas.
Pasak gydytojo A. Alonderio, moksliniais tyrimais nėra įrodyta, kad viena miego poza būtų geresnė ar blogesnė už kitą. Anot jo, miego pozos pasirinkimą turėtų nulemti „pačio žmogaus polinkiai, fiziologiniai, anatominiai ypatumai“.
„Kai kada miego poza yra truputėlį įtakojama ligų, kuriomis serga žmogus. Pavyzdžiui, ne visi gali gulėti ant kairio šono dėl kažkokių širdies susirgimų. Tačiau jeigu kalbėti apie sveiką žmogų, tai jam nei viena iš miego padėčių nėra kažkuo blogesnė.
Aišku, jeigu yra polinkis į kvėpavimo sutrikimus miego metu, tai be abejo padėtis ant nugaros netiks – ji automatiškai tuos kvėpavimo sutrikimus gali sustiprinti“, – pasakojo specialistas.
Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja R. Masaitienė pastebi jog „lietuviai galvoja, kad jie viską labai gerai žino, bet žinoti tai nereiškia taikyti“.
„Yra taip vadinama miego higiena – dalykai, kurių nerekomenduojama daryti prieš miegą ir kurie labai rekomenduojami. Prie nerekomenduojamų dalykų priskiriamas alkoholis, nikotinas ir kofeinas, nes jie veikia dirginančiai miego struktūrą. Trys keturios valandos prieš miegą jų reikėtų vengti.
Prieš miegą taip pat nerekomenduojami jokie dirginantys užsiėmimai, pavyzdžiui, kompiuteriai, televizijos žiūrėjimas. O dar blogiau, jeigu tai daroma miegamajame. Jame apskritai nereikėtų nieko daryti išskyrus miegą ir intymų bendravimą.
Skaityti irgi nelabai rekomenduotina, nors kartais lengvas skaitalas padeda „atsijungti“ jautriems žmonėms. Labai gerai prieš miegą kokį ritualėlį susikurti, po dušu palysti ar kokį trečdalį stiklinės pieno, raminančios arbatos išgerti“, – pastebi pašnekovė.
Gydytoja R. Masaitienė pažymi, jog miego kokybei įtakos turi ir žmogaus fizinis aktyvumas bei paties miego rėžimo laikymasis.
„Reguliarus pastovus fizinis aktyvumas vidutinio intensyvumo yra labai gerai, bet vėlgi tik ne likus trims keturioms valandoms iki miego. Labai svarbu yra laikytis miego rėžimo, tai yra gultis tuo pačiu metu ir keltis tuo pačiu metu“, – sako specialistė.
Kolegei pritarė ir KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Miego medicinos centro specialistas A. Alonderis.
„Žmonės labai nori prailginti tą aktyvųjį periodą. Dažnai atsitinka, kad jis būna prailginamas nakties miego sąskaita. Tas netvarkingas gulimasis – viena diena anksčiau, kita diena vėliau – jis, aišku, išbalansuoja žmogaus biologinį laikrodį ir organizmas vėl sunkiai pripranta prie pasikeitusių sąlygų, jam yra sunkiau užmigti“, – kalbėjo gydytojas.
Ilgas budinimasis ir mieguistumas gali būti ligos pranašas
KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Miego medicinos centro gydytojo A. Alonderio teigimu, „atsibudimas turėtų būti gana greitas“.
„Keletą minučių galima sau duoti lovoje pasirąžyti, atsibusti ir tada keltis, bet nereikėtų tam skiri pusvalandžio“, – pastebi specialistas.
Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja R. Masaitienė pažymi, jog jeigu žmogus tvarkingai laikosi reguliaraus miego rėžimo, tačiau rytais jam vis tiek labai sunku pabusti ir dieną esti mieguistas – derėtų susirūpinti sveikata.
„Jeigu dirbame ne per daug, protingai ilsimės, miegame ne mažiau kaip septynias aštuonias valandas (tokia miego trukmė yra rekomenduotina suaugusiam žmogui – daugiau nereikia, nes miegoti daugiau nei devynias su puse valandos yra lygiai taip pat blogai, kaip miegoti mažiau nei penkias valandas), tai paprastai to visiškai pakanka ir žmogus pats pabunda ryte, net žadintuvo jam nereikia. Ir jis jaučiasi žvalus ir budintis
Jeigu tokiomis aplinkybėmis jam sunku pabusti arba būna labai mieguistas ryte, tada visgi reikėtų paieškoti priežasčių. Gali būti, kad po tuo slepiasi kažkoks gilesnis ar tai miego sutrikimas, ar kažkoks kitas sveikatos sutrikimas“, – teigia gydytoja.
Pietų miegą vertina nevienareikšmiškai
KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Miego medicinos centro gydytojo Audriaus Alonderio teigimu, „ne viskas, kas tinka, Pietų šalių gyventojams, automatiškai tinka ir lietuviams“.
„Kai kuriems žmonėms, kurie turi miego sutrikimų, ypač užmigimo sutrikimų, popietinis miegas pasunkina vakarinį užmiginą. Kita vertus, jeigu žmogui tikrai reikia to popietinio miego, jeigu jis jaučia, kad jam tai padeda, tai trumpas nedidelis (iki gero pusvalandžio) pamiegojimas tikrai nėra blogai“, – teigia gydytojas.
Specialistas pastebi, kad tokie atvejai, kada žmogus negali atsibusti ir miega po keletą savaičių – dažniausiai būna susiję su kažkokia gretutine patologija.
„Ar tai būna kažkokie smegenų navikai ar kažkokios kitos ligos, dėl kurių žmogui taip sutrinka tas miego ir būdravimo režimas. Normaliomis sąlygomis, net ir po didelio nuovargio, žmogus neturėtų miegoti savaitę. Gali būti keletu valandų ilgesnis pamiegojimas, bet jeigu miegama savaitėmis ir neatsibundama, tai jau yra kažkokios rimtos problemos, dažniausiai susiję su neurologija, smegenų patologija“, – perspėjo gydytojas.
Be miego – negyventume
Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja R. Masaitienė pastebi, kad ilgesnį laiką užsitęsus nemigai, mažėja žmogaus budrumas, sugebėjimas priimti greitus sprendimus, padidėja rizika pakliūti į nelaimingus atsitikimus darbe ar padaryti avariją kelyje.
„Tyrimais įrodyta, kad iki 25 procentų auto įvykių yra sukeliami žmonių, kurie dieną buvo mieguisti. Yra įrodyta, kad nepamiegojus rizika susirgti nerimu, depresija yra žymiai didesnė.
Vyresniems žmonės paūmėja lėtinės ligos – tiek širdies, tiek kraujagyslių. Iš kitos pusės, pačios lėtinės ligos gali būti nemigos priežastimi“, – pasakojo specialistė.
Anot gydytojos, su žmonėmis tyrimų, kurių metu šie ilgą laiką būtų visiškai nemiegoję nėra atlikta, tačiau gana iškalbingi tyrimo su žiurkėmis, kurioms nebuvo leista miegoti rezultatai.
„Jeigu keturias šešias savaites žiurkei yra neleidžiama miegoti, ribojamas jos miegas, tai pačioje pradžioje, nepaisant to, kad maitinasi ji labai gerai, pradeda kristi svoris, kiek vėliau ji pradeda nesugebėti išlaikyti savo kūno temperatūros ir galiausiai numiršta nuo sepsio, imuninės sistemos visiško išsekimo“, – kalbėjo R. Masaitienė.
