Seniai yra žinoma, kad miegas gerina žmogaus sugebėjimą atlikti su atmintimi susijusias užduotis. Neseniai atlikto tyrimo rezultatai byloja, kad popietės miegas gali dešimteriopai padidinti jūsų sugebėjimą apdoroti ir saugoti informaciją, bet tik tuo atveju, jei miegodami sapnuosite, informuoja CNN.

Apie popietės "nusnūdimo" teikiamą naudą bendrai žmogaus savijautai diskutuojama jau seniai, ir mokslininkai, panašu, pasiryžę intensyviai ištirti vieną konkrečią sritį - miego poveikį atminčiai. Panašūs miego teikiamos naudos atminčiai tyrimai buvo atliekami ir JAV Berklio universitete, tačiau jų metu nebuvo analizuojama sąsaja su sapnavimo įtaka. „Kai sapnuojate, jūsų smegenys bando pažvelgti į sąsajas, apie kurias jūs galite net nepagalvoti arba kurių galite nepastebėti, kai [esate] budrus“, - teigia tyrimo vadovas, Masačusetso valstijoje, Bostone įsikūrusio Beth Israel medicinos centro Miego ir pažinimo centro direktorius Robertas Stickgoldas. „Sapne <...> smegenys stengiasi suprasti, kas yra svarbu ir ką jos turėtų išsaugoti, o ką dėl jo nevertingumo išmesti“, - teigia R. Stickgoldas.

Atliekant tyrimą, R. Stickgoldas ir jo kolegos paprašė 99 koledžo studentų įsiminti kompiuterio monitoriuje matomą sudėtingą labirintą. Tuomet studentai vaikščiojo po virtualų, trimatį (3D) labirintą ir turėjo nueiti į vieną ar kitą vietą labirinte. Pakartojus tai kelis kartus, pusė tyrime dalyvavusių studentų nuėjo 90 min. nusnūsti, o kita pusė - nemiegojo ir žiūrėjo vaizdo įrašus.

Kai po penkių valandų studentų buvo paprašyta vėl atlikti labirinto testą, pamiegoję studentai susidorodavo su užduotimi geriau nei tie, kurie nemiegojo ir net tie, kurie buvo pasikartoję labirinto žemėlapį mintyse. Vis dėlto, tie, kurie miegodami susapnavo labirintą – vienas dalyvis pasakojo susapnavęs, kad pasiklydo šikšnosparnių urve – atliko užduoti 10 kartų geriau, nei tie, kurie miego metu nesapnavo nieko.

Komentarai (5)