Nauja studija skelbia, kad ryškūs sapnai gali pagerinti mūsų atmintį ir padėti mums geriau spręsti problemas, rašo „Daily Telegraph“. Pasirodo, daug naktį sapnuojantys žmonės geriau atsimena informaciją ir atsibudę greičiau randa ryšius tarp faktų.

Tačiau mokslininkai pažymi, kad trumpas snūstelėjimas tokių teigiamų savybių neturi.Šie tyrimo rezultatai dar labiau pagrindžia pastarųjų metų idėją, kad greitojo akių judesių miego etapas (Rapid Eye Movement – REM) – miego fazė, kai vyksta intensyviausias sapnavimas – yra būtinas smegenų gebėjimui sutvarkyti atsiminimus.

Paprastai naktį vyksta keturios ar penkios REM miego fazės, o į nakties pabaigą jos pradeda ilgėti. Tai reiškia, kad mažiau nei rekomenduojamas septynias ar aštuonias valandas miegantys suaugusieji nepasiekia pakankamo skaičiaus REM fazių ir taip kenkia smegenų gebėjimui formuoti stiprius atsiminimus. Nors REM nelaikoma gilaus miego forma, ji pasiekiama tik tuomet, kai smegenys būna praėjusios gilaus miego stadijas.

Minėto tyrimo dalyviams buvo rodomos trijų žodžių grupės, pavyzdžiui, „sausainis“, „širdis“ ir „šešiolika“. Po to jų buvo prašoma rasti dar vieną žodį, kuris būtų susijęs su minėtaisiais trimis. Dalyviai buvo tiriami vieną kartą ryte ir po to gaudavo atlikti tą pačią užduotį po pietų. Per tą laiko tarpą kai kuriems buvo leidžiama pamiegoti ir pasiekti REM fazę, kai kurie snūstelėdavo tik trumpam, o treti tiesiog turėdavo pailsėti ramybėje, bet ne miegodami.

Ramiai pailsėjusių ir tik trumpai numigusių dalyvių rezultatai buvo prastesni, lyginant su tais asmenimis, kurie miego metu pasiekdavo REM fazę. Jų rezultatai buvo geresni vidutiniškai apie 40 proc.

Tyrimui vadovavusi miego ypatumus tirianti mokslininkė iš Kalifornijos universiteto San Diege Sara Mednick teigia, kad jungčių tarp anksčiau nesusijusios informacijos susiformavimas smegenyse – kas leidžia kūrybiškai spręsti problemas – vyksta dėl neurologinių pakitimų po REM miego fazės.

Komentarai (4)